Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Rezultatai
Antraštė:
garnỹs
Straipsnelis:
žr. gandras
Šaltinis:
Махек 1963, 203–204
Antraštė:
garnỹs
Straipsnelis:
žr. gandras
Šaltinis:
Safarewicz 1958, 172
Antraštė:
garnỹs
Straipsnelis:
Pr. garn- atstatoma pagal vietovardį Garnyke Tikriausiai siejasi su lie. garnỹs, la. gar̂nis ir t. t. (žr. LEW 137–138).
Šaltinis:
Топоров ПЯ E–H, 166
Antraštė:
garnỹs
Reikšmė:
gandras
Straipsnelis:
Oset. zærnyg, zynæg ‘gervė; Grus’. Kilęs iš *zarᵃnuka-, su balsių metateze *zurᵃnaka-, ide. *gereno- iš šaknies *ger- (su variantu *ǵar-) ‘suklikti’ (Pokorny 383 t.). Plg. afg. zāṇa (← *zarna-), gr. γέρανος, keltų (bretonų, kimrų, kornų) garan, anglosaksų carnuc, s. v. a. kranuh, vok. Kranich, arm. kʿrunkʿ ‘gervė’ (Ачарян II 673), lie. garnỹs ‘gandras’, la. gārns ‘garnys’. Iš tos pačios šaknies su formantu -ōu-, -ū- čia priklauso: lie. gérvė, pr. gerwe, la. dzērve, s. sl. žeravь, r. журавль, trm. жеравь, жарав (Топоров ПЯ E–H, 223–227)¹ [¹ Plg., r. trm. журанька (Даль) priartėja prie formų su -n-], lo. grus. Dėl fonetikos ir darybos žr.: Георгиев, Исследования по спавнительно-историческому языкознанию, М., 1958, 52; Specht, Der Ursprung der indogermanischen Deklination, Göttingen, 1944, 48, 161; Otrębski, KZ LXXXIV 84; Семереньи, ВЯ 1965 IV 16. Apie ide. *ger- // ǵar- atspindžius osetinų leksikoje žr. prie zaryn. Iranėnišką priebalsį z s. persų kalboje atliepia d. Todėl iranėniškas *zr̥na- turėjo duoti persų *dr̥na-. Iš čia, galbūt, naujosios persų durnā ‘gervė’. Šiuo atveju tiurkų turna ‘gervė’ reikėtų laikyti skoliniu iš persų, o ne atvirkščiai, kaip paprastai manoma [...]. [...]; Norsk Tidsskrift for Sprogvidenskab 1942 XII 264.
Šaltinis:
Абаев ИЭСОЯ IV, 304
Antraštė:
garnỹs
Reikšmė:
Storch, Reiher
Straipsnelis:
// -hu̯- // yra dingęs žodyje garnỹs ‘Storch, Reiher’ (la. garnis, vedinys iš gar-na-, ide. *gór-no-, greta lie. gérvė ‘Kranich’: prokalbės prolytės struktūra // g-O̯-rhu̯-mn-é’ // .
Šaltinis:
Rasmussen 1989, 192
Antraštė:
garnỹs
Straipsnelis:
žr. gervė
Šaltinis:
Endzelīns DI (2), 219
Antraštė:
garnỹs
Reikšmė:
gandras
Straipsnelis:
Senas savas lie. pavadinimas gandrui buvo garnỹs, žinotas Prūsijos Lietuvoje ir vakarinėje Didžiosios Lietuvos dalyje. [172] Šis žodis tikriausiai giminingas gervės pavadinimui gérvė, kitose Lietuvos vietose reiškia ‘garnį’.
Šaltinis:
Safarewicz 1958, 172–173
Antraštė:
garnỹs
Straipsnelis:
Daug gyvulių (-ūnų) pavadinimų kyla iš garsų, kuriuos jie skleidžia, išreikštų dariniais iš ide. šaknų, kuriose veliarinis *k, *g ar *gh yra suderintas su balsiu e ir -r-, tai galima sutrumpinti į *Ger-, kur *G- reprezentuoja veliarinį. Paukščių pavadinimai linksta įgauti tokias formas: [daug pavyzdžių praleidžiama] garnys (s. ang. hrāgra, s. š. germ. hegri, s. v. a. heigaro; velsiečių crychydd, s. bretonų corcid, skr. śarāri; paraleliniai dariniai: lie. garnỹs, la. gārns.
Šaltinis:
Lincoln 1979, 283
Antraštė:
garnỹs
Straipsnelis:
žr. gervė
Šaltinis:
Otrębski 1970a, 84–85
Antraštė:
garnỹs
Straipsnelis:
žr. gervė
Šaltinis:
Otrębski 1970a, 84–85
Antraštė:
garnỹs
Reikšmė:
Reiher, storch
Straipsnelis:
žr. gervė
Šaltinis:
Solta 1960, 171
Antraštė:
garnỹs
Straipsnelis:
(Straipsnyje apžvelgiami baltų kalbose vartojami ar seniau vartoti pilkojo garnio pavadinimai. Pavadinimų šaknies formų įvairavimas aiškinamas ne tik kalbiniais faktoriais, bet ir dėl galimo skirtingo garnio balso imitavimo.) Lie. garnỹs, la. gãrnis (gar̂nis); (zivju) kãrnis, zivkārnis; (rš.) karons. Lie. garnỹs – įprastas dabartinės lietuvių kalbos paukščio lo. ardea cinerea pavadinimas, tarmėse šia reikšme retas (išskyrus, rytų aukštaičius). Pirmą kartą randamas K. Sirvydo žodyne, plg. garnis SD¹16. La. atitikmenys - gārnis (gãrnis), garnis (gar̂nis). La. trm. kãrnis (Kuršas) (plg. zivju kārnis, zivkārnis) ‘garnys’ laikytinas la. gar̃nis variantu, atsiradusiu dėl lie. ir la. kalbose gana dažno žodžio pradžios g- ir k- kaitaliojimosi (K. Būga, RR II 104). Lie. garnỹs ir la. gārnis (garnis) artimi kitų ide. k. gervės (lo. megalornis grus) pavadinimai: s. v. a. krano, v. v. a. kran(e), s. ang. cran (germ. *krana(n), ide. *grənon), (su balsių kaita), v. v. ž. krōn, v. v. a. kruon; kimrų, kornų, bretonų garan (*gₑrₑnos); gr. γέρην, γέρανος. Ide. šaknis *ger- paprastai vartojama šiurkštų balsą, riksmą nusakančiuose žodžiuose, plg. s. v. a. carron ‘girgždėti, braškėti’, cherran ‘rėkti; girgždėti’, kimrų gryd ‘riksmas’ (*gri-tu-s), lie. gróti ‘krankti, karkti; kaukti; rėkti’ ir kt. Diskutuotinas rėmimasis lie. garnỹs (la. gārnis) panašumu į minėtus germanų, keltų, graikų gervės pavadinimus. Tas panašumas dar neįrodo visiško fonetikos ir darybos identiškumo. Kad tai istoriškai nėra tas pats žodis, rodo ir reikšmė: baltų kalbose nėra reikšmės kitimo ‘gervė’ > ‘garnys’ pavyzdžių, be to, gervei pavadinti baltų kalbos turi kitą bendros šaknies žodį (tik skirtingos darybos): lie. gérvė, la. dzer̃ve, pr. gerwe. Vadinasi, lie. garnỹs (la. gārnis) laikytinas savarankišku dariniu, atsiradusiu atskirai nuo gr. γέρανος ir t.t. Darybiškai galėtų būti siejamas su gérti (senesne reikšme) ‘ryti’), plg. lie. (rytų aukštaičių) pra-gar̃nas ‘valgus, rajus’, trm. garnyti ‘ėsti, ryti’ (LKŽ III 139) ir ypač la. trm. gar̃nis ‘ėdrus žmogus, rijuoklis’ (ME I 603). Tuomet jo etimologinė reikšmė būtų ‘(žuvų) rijikas, rajūnas’, ir tuo jis niekuo nesiskirtų nuo slovk. trm. hltavica, hltavka ‘garnys’ (O. Feriance, Slovenské názvoslovie vtákov, Bratislava, 1958, 89–91) šalia hltat ‘ryti’ ir būtų artimas lie. žugara. Lie. garnỹs Užnemunės (ypač kapsų ir zanavykų), kai kurių buvusių Prūsų lietuvių bei kitų šnektų atstovų yra vartojamas gužučiui, arba gandrui vadinti, tik šioji reikšmė antrinė.
Šaltinis:
Urbutis 1966b, 171–173, 178
Antraštė:
garnỹs
Straipsnelis:
Jotvingių garʃ ‘gandras’ galbūt yra vietoj *garns ir sietinas su lie. garnỹs, la. gar̂nis.
Šaltinis:
Zinkevičius 1985b, 72
Antraštė:
garnỹs
Reikšmė:
Reiher
Straipsnelis:
žr. gervė
Šaltinis:
Hinze 1996–1997, 150
Antraštė:
garnỹs
Reikšmė:
héron, cigogne
Straipsnelis:
žr. gervė
Šaltinis:
Garnier 2010, 424

© 2007–2012 Vilniaus universiteto Filologijos fakultetas