Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: gervė.

Antraštė:

gervė

Straipsnelis:

žr. gandras

Šaltinis:

Махек 1963, 203–204

Antraštė:

gérvė

Reikšmė:

Kranich

Straipsnelis:

žr. garnys

Šaltinis:

Rasmussen 1989, 192

Antraštė:

gérvė

Straipsnelis:

žr. garnys

Šaltinis:

Safarewicz 1958, 172–173

Antraštė:

gérvė

Straipsnelis:

Pr. gerwe ‘gervė’ tiksliai atitinka lie. gérvė, la. dzẽrve. Prie jų šliejasi ir s. r. жеравь, жеравль, жаравь, dial. жерáвь, жерáв ir kt.; le. żoraw, żorow ir pan., kaš. žårav, žoråv ir t. t.; luž. a. žeraw, žoraw, s. č. žeráb, žeráv, č. žeráv ir t. t., s.-kr. жȅрȃв, ждрȃљ, slov. žerjàv ir kt. Ypač pažymėtinas šios šaknies žodžių vartojimas reikšme ‘spanguolė’: r. dial. жéрава, жерави́ка ir kt. Šalia la. dzer̃vene, lie. gérviauogė, gérvuogė, gervena. Kitose ide. kalbose taip pat yra patikimų paralelių, tik panašumo laipsnis mažesnis negu slavų k. [225].

Šaltinis:

Топоров ПЯ E–H, 223–227

Antraštė:

gérvė

Straipsnelis:

Ide. veiksmažodinis kamienas *k̑leu- paprastai laikomas šaknimi su reikšme ‘klausyti’, kuri siejama su ide. veiksmažodine šaknimi *kel- ‘rėkti, šaukti, skambėti’. Iš šių dviejų šaknų kilusios ištisos žodžių grupės. *kel- – *k̑leu- tęsiniai pasireiškia įvairiai. Štai šaknis *ger- aptinkama dariniuose su tokiomis reikšmėmis: s. i. járate ‘gaudžia, skamba, šaukia’, jarā ‘triukšmas’, lie. gurti ‘šaižiai skambėti’, lie. gérvė, arm. kṙunk ‘gervė’, r. журавль, lo. grāculus ‘kuosa’, s. v. a. hanacrāt ‘gaidžio riksmas’ ir kt.

Šaltinis:

Варбот 1962, 67

Antraštė:

gérvė

Straipsnelis:

[Jeigu beveik visos ide. kalbos (ypač periferinės) pažįsta tam tikrą žodį, kuris atskiroje šios šeimos kalboje nefiksuojamas, tai šį skirtumą reikia paaiškinti. Kruopštus tyrimas leis anksčiau ar vėliau minėtą žodį aptikti:] S. bažn. sl., s. r. žeravlъ, r. žuravlʼ, etc. < sl. žeravъ aiškiai siejasi su lie. gérvė, s. v. a. kranuh, vels. garan, gr. γέρανος, lo. grūs, arm. kṙunk (<*gēr-). Žodis ‘gervė’ remiasi garsažodine šaknimi gera/gra/gru. Slavų žodžio darybą įvairiai bandyta aiškinti. Vaillant (Gram. comp. II 1, 172) ima pagrindu nom. -ōus, gen. -w-es, „labai archaišką [283] ide. darinį su balsių kaita“: gr(H)-ṓus, gerH-w-es. Špechtas (Ursprung der idg. Dekl. 1944, 48) remiasi *ger(ə)+ṓus > lo. grūs bei lie. gér-v-ė (balsių kaita), sl. žer-av-ъ (panašiai Trautmann BSW, 87). Vaillanto pasiūlyta balsių kaita prieštarauja indoeuropeistikos dėsniams, Casus oblique šaknis negali būti pamatinio vokalizmo laipsnio; priesaga -ōu- yra perdėm abejotina, tariamasis *gʷōus nėra realus (žr. Szemerényi O., KZ 73, 1956, 67). Pasvarstykime, ar negalėtume sl. -avъ laikyti antruoju dūrinio komponentu (o ne priesaga)? Kad taip, sl. žeravъ pasirodys beesąs *gerā avis ‘crane bird’ (plg. vengrų darú madár) > *gerāvis. Baltų lytis, rodos, pamatuota *gēr-(a)-vis, išnykus ilgumui vardininke, plg. arm. kṙunk. Ide. žodis, reiškiantis ‘paukštis’ (fiksuojamas lotynų ir arijų kalbose), ko gero, buvęs pažįstamas ir baltų-slavų kalboms. Pastaroji bl.-sl. lytis išnykusi, kai po a>o, su ide. *owis atsirado homonymie facheuse.

Šaltinis:

Szemerényi 1967, 283–284

Antraštė:

gérvė

Straipsnelis:

Oset. zœrnyg, zyrnœg ‘gervė; Grus’. Kilęs iš *zarᵃnuka-, su balsių metateze *zurᵃnaka-, ide. *gereno- iš šaknies *ger- (variantas *ǵar-) ‘suklikti’ (Pokorny 383 t.). Plg. afg. zāṇa- (← *zarna-), gr. γέρανος, keltų (bretonų, kimrų, karnų) garan, anglosaksų cornuc, s.v.a. kranuk, vok. Kranich, arm. kʿrunkʿ ‘gervė’ (Ачарян [...]), lie. garnỹs ‘gandras; garnys’, la. gārns ‘garnys’. Iš tos pačios šaknies su formantu -ōu-, -ū- čia priklauso: lie. gérvė, pr. gerwe, la. dzerve, s. sl. žeravь, r. журавль, dial. жеравь, жарав (Топоров ПЯ E–H, 223–227)¹ [¹ Plg. r. dial. журанька (Даль), priartėjančia prie formų su -n-], lo. grus. Dėl fonetinės ir darybinės pusės žr.: Георгиев, Исследования по сравнительно-историческому языкознанию. М., 1958, 52; Specht, Der Ursprung der indogermanischen Deklination. Göttingen, 1947, 48, 161; Otrębski KZ, LXXXIV, 84; Семереньи ВЯ 1965, IV, 16. Apie ide. *ger-||gar- atspindžius osetinų leksikoje žr. prie zaryn. Iranėnišką priebalsį z s. persų kalboje atliepia d. Todėl iranėniškas *zr̥na- turėjo duoti persų *dr̥na-. Iš čia galbūt naujosios persų k. durnā- ‘gervė’. Šiuo atveju tiurkų turna ‘gervė’ reikėtų laikyti skoliniu iš persų, o ne atvirkščiai, kaip paprastai yra daroma [...]. [...]; Norsk Tidsskrift for Sprogvidenskab 1942 XII 264.

Šaltinis:

Абаев ИЭСОЯ IV, 304

Antraštė:

gérvė

Straipsnelis:

[Straipsnyje apžvelgiami kentum elementai slavų kalbose. Remiamasi rekonstruota bendrąja slavų forma ir įvairių kalbų pavyzdžiais.] žerav(lʼ)ь ‘gervė’ (Vasmer REW II, 67 prie žurávlʼ, Machek 176 prie jeřáb), pvz., bendr. sl. žeravlь, s. r. žeravlь, le. żuraw, gen. żurawia etc. Ide. atitikmenys yra aiškūs, nors pirminio kamieno rekonstrukcija nėra lengva: lie. gérvė, pr. gerwe, la. dzer̃ve (bl.-sl. *geru̯i̯ā- f. // *gerōu̯i̯a- m., plg. Trautmann BSW, 87), gr. γέρανος, γέρην Hesychius, lo. grūs, gen. grŭis, kimr. garan, arm. kṙunk (iš *kir- ≤ *kēr-), s. v. a. kranuh etc. Pokorny 383 aukščiau minėtas formas pateikia prie *ger- „in Schallworten bes. für ‘heiser schreien’“ ir kaip pagrindiniu veiksmažodžiu remiasi s. i. járate ‘rauscht, tönt, ruft’, kuris Monier Williams laikomas iš šaknies jr̥i (=gr̥i). Gr. γέρανος (ir γῆρυς ‘balsas, šneka’ neabejotinai priklauso čia) santykis su s. i. jr̥i rodo ide. *g̑ (Hirt I 238 bl.-sl. g vietoj ž- laiko išimtiniu!). Bet šaknis tikriausiai yra onomatopėjinė ir dėl to negalima atstatyti pirminės kentum-satəm diferenciacijos.

Šaltinis:

Gołąb 1972, 73

Antraštė:

gérvė

Straipsnelis:

Lie. gérvė, la. dzerve, pr. gerwe ‘t. p.’, ide. gerəu̯i̯ā; sl. žeravь ‘gervė’ ir ide. gerōu̯i̯os [Pokorny IEW 384].

Šaltinis:

Duridanov 1969b, 88

Antraštė:

gérvė

Straipsnelis:

bažn. sl., s. r. ЖЕРАВЛЬ ir kt. vediniai iš sl. žeravъ yra neabejotinai giminiški lie. gérvė, s. v. a. kranuch, gr. γέρανος, lo. grūs, arm. kṙunk (iš *gēr-). Gervės pavadinimas yra onomatopėjimės kilmės (gera/gra/gru), bet išplėstas įvairiomis priesagomis. Baltiška forma, atrodo, remiasi *gēr-(a)vis su sinkope vardininko linksnyje po ilgumo, tai atsispindi ir arm. kṙunk.

Šaltinis:

Семереньи 1967, 16

Antraštė:

gérvė

Straipsnelis:

Pr. gerwe E 715 ‘gervė’ : lie. gérvė, s. sl. ЖЕРАВЬ, gr. γέρανος, kimr. garan ‘t. p.’, lie. garnỹs ir géršė ‘gervė’ ir kt. žr. Walde Pokorny I, 592.

Šaltinis:

Endzelīns DI (2), 219

Antraštė:

gérvė

Straipsnelis:

Gr. γέρανος f. (retai m.) ‘gervė’. Su nosiniu garsu formą liudija arm. kṙunk, keltų kalbose galų tri-garanos ‘su trimis gervėmis’, germ. s. ang. cran. Darybą su u randame lo. grūs, lie. gérvė, s. r. žeravŭ, s. v. a. kranuk, s. ang. cranoc kartu turi n ir u. Šie duomenys leidžia manyti, jog pagrindas yra kompleksinė galūnė su kamienų u ir n kaita bei atematinis linksniavimas, plg. γέρην· γέρανος (Hes.). Šis ekspresyvus žodis turėjo reikšti iš pat pradžių ‘rėksnė’, plg. skr. járate, gr̥ṇā́ti ir t. t.

Šaltinis:

Chantraine DEG I, 216

Antraštė:

gérvė

Straipsnelis:

Abejotini resp. netvirti pavyzdžiai. […] Lie. gérvė : lo. grūs ‘Kranich’ (Kuryłowicz, Jerzy. 1956. L’apophonie en indo-européen. Wrocław, 124²⁷ ir Kuryłowicz, Jerzy. 1968. Indogermanische Grammatik, Band II: Akzent. Ablaut. Heidelberg, 217]. Dėl gervės pavadinimų margumo (Pokorny IEW 383 t.) priimtinas ne be svyravimų, jei paradigmos nustatymas *gérh₂-ōu̯-s, acc. sg. *gérə₂-u̯-m̥ (analogiškai *gérh₂õm?), instr. pl. *gruh₂-bʰís [100] (< *grh₂-u̯-bʰís) taip pat ir (atskirose kalbose skirtingai toliau pasidarytas) lyčių s. bažn. sl. žeravь, lie. gérvė ir lo. grūs kamienų variacijas gerai paaiškintų.

Šaltinis:

Rasmussen 1989, 100–101

Antraštė:

gérvė

Straipsnelis:

Lo. grūs, gruis f. (m.) ‘gervė’ susijęs su lie. gérvė f. taip kaip su sl. *žerav-jo- m., iš kurio kilęs, pvz., s. le. żóraw (żuraw) ‘gervė’. Į akis krenta šaknis *gran-u žodžiuose s. v. a. cramen, n. v. a. kranich, kur prieš u eina ne r, o samplaika ran. Visi minėtieji žodžiai yra formantais u resp. u̯ sustiprintos onomatopėjinės šaknies *ger-(u-) (pvz.: gr. γῆρυς, dor. γᾶρυς f. ‘balsas, tonas, riksmas’ ir γηρύω ‘paleisti balsą: skelbti, kalbėti; apdainuoti’) vediniai. Elementas u taip pat gali būti ir infiksas. Šaknies formą *ge-u-r galima atpažinti s. sl. žodžiuose govorъ m. ‘triukšmas’ ir govoriti ‘triukšmauti’; r. raz-govor ‘pokalbis’ ir govoritь ‘kalbėti’. Šiuose žodžiuose esantis junginys -ovo- yra vadinamasis (slavų) normalusis laipsnis. Nykstamasis šaknies formos laipsnis *ge-u-r yra lie. dial. žodyje gurti ‘šaižiai skambėti, spengti’. Gr. žodžio, turinčio reikšmę ‘gervė’, pamatą sudaro šaknis be u *ger-: γέρανος m. Šis žodis vietoje -r- turi samplaikinę -ran-; genetiškai jis nesiskiria nuo atitinkamo s. v. a. cranuk. Vadinasi, kalbamoji šaknis buvo heteroklitinė ger/n-. Nuo -ran- nedaug skiriasi samplaika -rn- lie. žodyje garnỹs m., kurio reikšmė skiriasi labai nežymiai. Nuo žodžio garnỹs negalima atskirti ir lie. gañdras m., turinčio atvirkštinę elementų r ir n seką. Be žodžio gañdras, morfema *gan-d (išplėsta formantu d) sutinkama dar lie. žodyje gañdas m. Iškyla semasiologinis klausimas: ar galima žodį ‘gervė’ kildinti iš onomatopėjinės šaknies *ger/n- ‘paleisti balsą’? Atsakymą [B5] aš [aut.] imu iš Brokhauso: Paprastosios gervės […] skrenda balandžio ir spalio mėnesiais virš mūsų tvarkingu trikampiu garsiai klykdamos.

Šaltinis:

Otrębski 1970a, 84–85

Antraštė:

gérvė

Straipsnelis:

[Arm. kṙunk ‘gervė’] gretinamas su: gr. γέρανος […], lo. grus, galų (tri-) garanos, kimrų, kornų, bretonų garan, s. v. a. kranuh, s. ang. cranoc, lie. gérvė, pr. gerwe, bažn. sl. žeravь. Minėta medžiaga nesunkiai padalijama tarminiu požiūriu: lotynų, baltų, slavų sudaro vieną grupę, o graikų, keltų, germanų ir lietuvių (su reikšmės variantu lie. garnỹs ‘Reiher, storch’) susiję savo n-formantu. Arm. žodis artimesnis antrajai grupei, ypač germanų kalboms.

Šaltinis:

Solta 1960, 171

Antraštė:

gérvė

Straipsnelis:

Jotvingių gerwe ‘gandras’, plg. lie. gérvė, la. dzẽrve, pr. gerwe.

Šaltinis:

Zinkevičius 1985b, 73

Antraštė:

gervė

Straipsnelis:

Bl. ē ir ī/jā kamienų kilmė: […] 4) proterodinaminiai uH₁ kamienai: pr. gerwe, lie. gervė, č. žeráv […].

Šaltinis:

Kortlandt 1997, 162

Antraštė:

gervė

Straipsnelis:

H. Pederseno išskiriami lie. ē kamienų tipai: […] 4) gervė, lo. grūs, kuris gali būti uH₁ kamieno. […]

Šaltinis:

Kortlandt 1997, 159

Antraštė:

gérvė

Reikšmė:

Kranich

Straipsnelis:

Bl. *gervē [lie. gérvė, la. dzērve, pr. Gerve] arba bl. *gérəvē (Trautmann) beveik atitinka sl. *žeravь. Skirtumus bandoma atspindėti dviem rekonstruotomis formomis: baltų *gēru̯i̯ā f. (anot Karulio, paprasčiau *geru̯e-) ir slavų *gerōu̯iā f. (Trautmann). Toliau gretintinas lo. grūs ‘t. p.’; su n formantais – vok. Kranich, Krahn, Kran. Dėl kitokios semantikos atskirtini lie. garnỹs, géršė ‘Reiher’.

Šaltinis:

Hinze 1996–1997, 150

Antraštė:

gérvė

Reikšmė:

crane

Straipsnelis:

Knygoje aptariami pragermanų n kamieno daiktavardžiai, iš kitų kamienų daiktavardžių išsiskiriantys vokaline ir konsonantine šaknies variantų įvairove. Viena iš n kamieno daiktavardžiams būdingų šaknies balsių alternacijų yra *ī : *i kaita, kilusi iš ide. *ei : *i balsių kaitos eilės, įvykus reguliariam garsų pakitimui. Ji galėjo būti modelis kitiems tipams su kiekybiniu abliautu, tokiems kaip *ū : *u ir *ā : *a. *ī : *i kaita būdinga ‘kite’ reikšmės leksemoms. Rekonstruojami du pragerm. *wīō, *wiwaz ‘kite’ kamieno variantai: 1. *wīwan-: s. vok. a. wī̆(w)o ‘milvus, asida’, vid. vok. a. wī(w)e m. ‘harrier’, vok. Weihe f. ‘t. p.’, vid. olandų w(o)uwe(r) ‘kite, harrier’, olandų wouw ‘kite’; 2. *wiwan-: s. vok. a. weho, wewo ‘ibis, laoficus’, vid. vok. a. wehe, wewe m. ‘harrier’, kimbrų bibo m. ‘id.’. Spėjama, kad tiek formos su intervokaliniu w, tiek be jo yra senos. Egzistuoja keletas ide. kalbų paukščių pavadinimų, turinčių u priesagą, besikaitaliojančią su n priesagos variantais, plg. lo. corvus m. ‘raven’ < *ḱorH-u- šalia lo. cornīx f. ‘crow’ < *ḱorH-n- ir s.-kr. žȅrāv ‘crane’ < *ǵérH-ōu- šalia gr. γέρνη ‘t. p.’ < *ǵérH-ēn-. Žodžiai, reiškiantys ‘crane’, šiame kontekste yra labai įdomus dėl to, kad jie liudija ide. u kamienus su abliautu, šiuo atveju – *ǵérH-ōu-, *grH-u-ós (su depalatalizuotu *ǵ prieš r). Sufikso abliautas buvo išlaikytas bent jau baltų ir slavų, tą įrodo s.-kr. žȅrāv < *gerH-ōu- ir lie. gérvė < *gerH-u-ieh₂-. Turint tai omenyje, teoriškai galima teigti, kad germanų žodis, reiškiantis ‘harrier’, taip pat tęsia u kamieną su abliautu, t. y. *uéi-ōu-, gen. *ui-u-ós. Ši paradigma galėjo reguliariai peraugti į pragerm. *wīō, *wiwaz išnykus *u po ilgojo *ō. Nominatyvo pagrindu ši paradigma galėjo toliau pereiti į n kamienus, kaip ide. *népōt, gen. *np-t-ós ‘grandson, nephew’, išnykus žodžio galo dantiniam priebalsiui (plg. s. isl. nefi, s. ang. nefa, s. vok. a. nevo). Abi šaknys, tiek su žodžio galo *w, tiek be jo, gali būti pagrįstos paradigma *wīō, *wiwaz, pasirenkant arba nominatyvo, arba genityvo šaknį. Tokiu atveju *wīwan- atsirado pasirinkus genityvo šaknį *wiw-.

Šaltinis:

Kroonen 2011, 258–260

Antraštė:

gérvė

Reikšmė:

crane

Straipsnelis:

Knygoje aptariami pragermanų n kamieno daiktavardžiai, iš kitų kamienų daiktavardžių išsiskiriantys vokaline ir konsonantine šaknies variantų įvairove. Viena iš n kamieno daiktavardžiams būdingų šaknies balsių alternacijų yra *ō : *a kaita. Jos ankstyvumas grindžiamas šia sąsaja: *mōhō, *mageni ‘poppy’ ir gr. μήκων < *méh₂k-on-. Ši neabejotina etimologija rodo, kad kalbamasis abliauto tipas atsirado n kamieno daiktavardžiuose su laringaline šaknimi: pamatinio laipsnio atveju *-éh₂,₃- virto į protogerm. *ō, o silpnojo laipsnio atveju laringalas vokalizavosi į protogerm. *a. Prieš sutampant pragerm. *ā ir *ō, šaknyse, turinčiose *h₂, abliautas buvo grynai kiekybinis, t. y. *ā : *a. *ō : *a kaita yra būdinga ‘crane’† žyminčioms leksemoms. Rekonstruojami du pragerm. *krōn, *kranaz ‘crane’ kamieno variantai: 1. *krōna-, -ōn-: s. vok. a. ?kruone ‘t. p.’, vid. vok. ž. krōn m. ‘t. p.’, vok. ž. kroune f. ‘t. p.’, pietų fryzų krouns-bäie ‘cranberry’; 2. *krana(n)-: s. isl. trani m. ‘crane’, s. ang. cran m. ‘t. p.’, s. vok. a. chrano, vid. vok. ž. kran m. ‘t. p.’, vid. olandų craen, cran(e) m. ‘t. p.’, olandų kraan-vogel ‘t. p.’ (→ *kranaka(n)-: s. ang. cranoc, cornuc m. ‘crane’, s. vok. a. chranih, -oh, -uh m. ‘t. p.’, vid. vok. a. kran(e)ch(e), kren(i)ch, kreneche, pl. kreniche m. ‘t. p.’, vok. Krănich, vid. vok. ž. kranekes-snavel ‘geranium’). Germanų tarmės turi dvi šaknis, reiškiančias ‘crane’. Pirmoji, plačiai paplitusi, yra *kran-, kuri daugiausia paliudyta kaip n kamieno forma, pvz., s. vok. a. chrano, s. ang. cran ir – su reguliariu anliautu – s. isl. trani. Antroji, šalutinė, šaknis – *krōn-, dominuoja vok. ž. ir vid. vok.: vid. vok. a. kruon ir vid. vok. ž. krōn. Abi šaknis yra susiliejusios į tautologinį dūrinį olandų dial. kroene-krane, vok. ž. krune-krane. Ide. žodžio, reiškiančio ‘crane’, neįmanoma apibūdinti viena protoforma. Medžiaga rodo buvus bent du skirtingus kamienus: u kamieną ir n kamieną. u kamienas yra grindžiamas baltų ir slavų medžiaga. Lie. gérvė f., la. dzẽrve f. ir pr. gerwe, rodo protoformą *gerh₂-u-. O s.-kr. žȅrāv ir ru. dial. žórav rodo pailgintą priesagos laipsnį, t. y. *gerh₂-ōu. Lo. grūs, gen. gruis turi silnąjį laipsnį tiek šaknyje, tiek priesagoje, ir greičiausiai pratęsia praformą *gruh₂- iš *grh₂-u- su laringalo metateze. Visos šių skirtingų kamienų formos rodo buvus paradigmą *ǵérh₂-ōu-, *ǵrh₂-u-ós (rekonstruota Kortlando 1985, 120).

Šaltinis:

Kroonen 2011, 301, 307–308

Antraštė:

gervė

Reikšmė:

crane

Straipsnelis:

[Aptariami ide. ERU-/RŪ- struktūros šaknų atitikmenys uraliečių kalbose:] Kuryłowiczius (Apophonie, 1956, 124; Idg. Gr. II, 1968, 217) ir Rasmussenas (Morphophonemik, 1989, 100t.) dvejoja, ar lie. gervė, lo. grūs ‘crane’ kyla iš tokio tipo šaknies *geru̯-.

Šaltinis:

Hansen 2011, 217

Antraštė:

gérvė

Reikšmė:

grue

Straipsnelis:

[Aptariama lotynų kalbos veiksmažodžių apofonija]. Lo. grūs, gruis f. ‘grue’ yra darinys iš šaknies *gerh₂- ‘crier, caqueter’ (plg. lo. garriō ‘bavarder, gazouiller’, s. v. a. kerran ‘craquer, cliqueter’, s. i. járate ‘crier, appeler’ [ir kt. pvz.]). Ide. paradigma turėjo būti *gérh₂-ōu̯-s, *grh₂-uu̯-és ‘animal criard’. S. sl. žeravĭ f. ‘grue’ (< *gér(h₂)-ōu̯-ii̯o-) išlaiko pamatinį laipsnį. Lie. gérvė f. ‘grue’ rodo buvusį laringalą (< *gérh₂-u̯-ii̯éh₂-). Kita vertus, lie. garnỹs m. ‘héron, cigogne’ (< *gor-n-ii̯ó-) turi lauktiną Saussuro efekto rezultatą (*gor-n- < *gor(h₂)-n-).

Šaltinis:

Garnier 2010, 424

Antraštė:

gérvė

Straipsnelis:

Paveldėtuose žodžiuose latvių kalboje gomuriniai sprogstamieji priebalsiai virtę dantinėmis afrikatomis, pvz.: […] la. dzērve : lie. gérvė : pr. gerwe […].

Šaltinis:

Steinbergs 1982, 398