Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Rezultatai
Antraštė:
glitùs
Straipsnelis:
žr. gleizoti
Šaltinis:
Bernard 1964, 27
Antraštė:
glitùs
Reikšmė:
klebrig, schlüpfrig
Straipsnelis:
Bulg. глъ́зна ‘nugramzdinti, įklimpti’. Gerovo (Supplément pagal Македонский Сборник, XII, 276) pateikiama priešdėlinė vedinio forma за-глъ́зна, tačiau K. Stojčevas iš Teteveno (Македонский Сборник, XXXI, 252) iškelia paprastą formą глъ́зна (imperatyvas su -н-а). Įdomus archaizmas gretintinas su r. глезнýтся ‘paslysti, išslysti’, kas mus grąžina prie senosios formos *гльзнѧти vietoj *гльзднѧти, kurio д yra išlaikytas rusų tarmių глёздать ‘[vok.] glitschen, schleifen, slysti’, по-глёздывать ‘[vok.] ausgleiten, glitschen, slidinėti’. Apie rusų žodį žr. Berneker, Slavisches etymologisches Wörterbuch I, 1924, 310 bei Vasmer, REW I, 272. Atrodo, jog pavojinga sekti Bernekeriu, kuris glĭzdajǫ gretina su vok. gleiten ‘paslysti, išslysti’, o šis jo siejamas su *g̑hleidh-, kuri yra išplėsta *g̑hel- ‘[vok.] glänzen, schimmern, žibėti’ (Kluge EWD¹⁸, 260; Pokorny IEW, 433). Reikėtų kalbėti apie glizd-, paralelišką glist-гли́ст(а), kuris rusų ir bulgarų kalbose reprezentuojamas reikšme ‘kirminas’ ir patikimai susisieja su šaknimi *glĭjĭ ‘lipnus daiktas, molis puodams žiesti’; plg. r. tarmių гли́зда ‘[vok.] Regenwurm, sliekas’ (Vasmer REW, 273), la. glizda ‘[vok.] Ton, Mergel, molis’, glīzdȩns ‘[vok.] klebrig, weich, lipnus, minkštas’, lie. gleiznoti ‘[vok.] beschmieren, tepti’ (Fraenkel LEW, 157). Lyginimas r. глёздать, глезнýться ir bulg. tarmių глъ́зна gali tik patikslinti, kad šiai šakniai priklauso glist- (glizd-), nurodantis glitų, purve panardintą objektą; plg. lie. glitùs ‘[vok.] klebrig, schlüpfrig’ (Fraenkel, ten pat), ukr. hłužavyj ‘[vok.] schlüpfrig, klampus’ ir ‘[vok.] klebrig, lipnus’ (Vasmer REW). Dėl šių reikšmių ryšio, plg. šaknį *meug- ‘[vok.] schlüpfen; schlüpfrig, mauti; klampus’ ir ‘[vok.] schleimig, schleim, glitus’ (Pokorny IEW, 744).
Šaltinis:
Bernard 1964, 27
Antraštė:
glitùs
Straipsnelis:
Pr. *glit- atstatoma remiantis vietovardžiais: Glitteynen, vėliau – Glittehnen. Siejama su lie. glitùs, la. glits ir pan. (žr. Fraenkel LEW, 157).
Šaltinis:
Топоров ПЯ A–D, 265

© 2007–2012 Vilniaus universiteto Filologijos fakultetas