Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė
Paieška
Ieškomas
žodis
Ieškoti fragmento
Paskiausiai ieškota:
gorėti
.
Rezultatai
Antraštė:
gorė́ti
Straipsnelis:
žr. gãras 02
Šaltinis:
Топоров ПЯ
E–H, 279
Antraštė:
gorė́ti
Reikšmė:
peršėti, deginti (gerklę, kai ryji aštrius patiekalus)
Straipsnelis:
Pragerm.
BRENN-A-
(<
*gᵘ̯hr̥-nw-
?) ‘degti, liepsnoti’ (s. isl.
brenna
‘deginti, liepsnoti, degti’, go.
brinnan
‘t. p.’, s. ang.
beornan
‘t. p.’, s. v. a.
brinnan
‘deginti, žėruoti’, v. v. a.
brinnen
) [138], jeigu pripažinsime, kad ide.
gᵘ̯h-
dėsningai > germ.
b-
(žr.: Seebold, KZ 1967, LXXXI, 104–203), tai germ.
brenn-a
intr. ‘degti’ kuo puikiausiai galėsime gretinti su ide.
*gᵘ̯her-
‘deginti, [vok.] brennen’. Pirmykšte germ. lytimi laikytina
gᵘ̯hr̥-nw-
→
*br̥nn-
→
brenn
, plg. lo.
formus
‘karštas, įkaitęs’, s. air.
fo-geir
‘įkaitinti, uždegti’ lie.
gõri, gorė́ti
‘peršėti, deginti (gerklę, kai ryji aštrius patiekalus)’, s. bažn. sl.
grějǫ, grěti sę
‘šildytis’, gr.
θέρομαι
‘man darosi šilta, šildo mane’, s. i.
ghr̥ṇoti
‘žiba, spindi, dega’,
gharmáḥ
‘šiluma, kaitra’.
Šaltinis:
Seebold 1970
, 137–138
Antraštė:
gorė́ti
Reikšmė:
būti gerklėje, giežti
Straipsnelis:
Veiksmažodis
gorė́ti
,
gõri
(trm.) ‘būti kartu gerklėje, giežti’ siejant su būdvardžiu
gorùs
‘kartus, gaižus, aitrus’ laikytinas denominatyvu. Jei jame yra pailgintas šaknies balsis, tuomet reikėtų įžvelgti tik istorinį
garė́ti
,
gãri
(
-ė́ja
) variantą (bendrašaknių veiksmažodžių su šaknies balsiu
o
yra daugiau:
goróti
,
-ója
‘labai trokšti’,
gorúoti
‘būti raudonam iš karščio; uoliai veikti; labai trokšti’,
górinti
‘raginti; erzinti’ < *‘kaitinti’; balsių kaitos požiūriu plg. bažn. sl.
izgarati
,
razgarati sę
, žr. Smoczyński 2005, 141). Istoriniu požiūriu
garė́ti
seniai lyginamas su sl.
gorěti
‘degti’ ir tradiciškai laikomas prefekto darinio atspindžiu (ide. *
gu̯her-
‘warm warden’, žr.: Stang 1942, 153; 1966, 321; LIV² 219t.). Lie.
garė́ti
ir
gorė́ti
būdingi komponentai ‘karštis’ ir ‘silpti, nykti’ (t. y. ‘išgaruoti, išsikvėpti’), tik
garė́ti
dažniau reiškia ‘garuoti’ (bet plg.
sugarė́ti
‘sudegti’,
susigarė́ti
‘prk. užsirūstinti’), o
gorė́ti
pagrindinė reikšmė – deginamas pojūtis gerklėje (bet dėl karščio semantikos plg.
gorė́ti
‘labai norėti’, t. y. ‘degti noru’, dėl ‘dvėsti, nykti’ plg.
gorė́ti
‘būti padvėsusiam, perkarusiam’, LKŽ III 484). Vadinasi,
gorùs
gali būti deverbatyvinis, išvestas iš
gorė́ti
, nors neatmestinas ir atvirkštinės darybos variantas.
Šaltinis:
Pakerys 2006
, 76
© 2007–2012
Vilniaus universiteto
Filologijos fakultetas