Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paieška

Paskiausiai ieškota: govaras.

Rezultatai

Antraštė:: govaras
Reikšmė:: garnys
Straipsnelis:: žr. gauti ‘staugti’
Šaltinis:: Urbutis 1986b, 86

Antraštė:: govaras
Reikšmė:: garnys
Straipsnelis:: žr. giaurys
Šaltinis:: Топоров ПЯ E–H, 180–182

Antraštė:: govaras
Straipsnelis:: žr. genšė
Šaltinis:: Mažiulis 1984a, 81

Antraštė:: govaras
Straipsnelis:: žr. genšė
Šaltinis:: Mažiulis 1984a, 81

Antraštė:: govaras
Reikšmė:: garnys
Straipsnelis:: Lie. govaras reikšme ‘garnys’ žinomas iš T. Ivanausko raštų. Žodžiu govaras garnys galėjo būti pavadintas dėl savo balso. XVII a. antrosios pusės rankraštiniame žodyne Clavis Germanico – Lithvana duotas veiksmažodis gauti ‘staugti’: Heulen wie die Woͤllf. Gauju, jau, ſu, ti. Neselmanas jį pateikė kaip gauju, gaujau, gausu, gauti, heulen, von Wölfen (Qu.) (N 245). Atsižvelgiant į kitas šio tipo veiksmažodžių analogijas, lauktinos formos gauju, góviau, gáuti. Tikriausiai tokių ir būta, tik būtojo laiko formą pateikus sutrumpintai, susidarė įspūdis, kad jos šaknis sutapo su esamojo laiko šaknimi. Šis veiksmažodis galėjo būti vartojamas nusakyti ne tik vilko staugimą, bet ir kitus balsus, pavyzdžiui, ausį veriamą garnio balsą. Tuomet govaras ‘garnys’ kildintinas iš govė pridėjus veiksmažodinės ypatybės turėtojo formantą -aras. Artimiausias lie. govaras atitikmuo yra sl. *govorъ – s. sl. govorъ ‘triukšmas, riksmas’, r., bulg. говор ‘kalbėjimas, šnekesys’, č. hovor ‘pokalbis’ ir t. t. (iš kitų variantų dar plg. sl. trm. *gavorъ – le. gaworzyć ‘šnekėti, pliaukšti; vapėti, čiauškėti; kranksėti; rėkauti, triukšmauti’, č. trm. (mor.) havořit’ ‘šnekėti, pliaukšti’). Iš paukščių pavadinimų minėtini (su to paties kaitos laipsnio šaknimi, kaip sl. trm. *gavorъ – ide. *gōu-) r. trm., ukr. гáва ‘varna’, slov. gâvəc ‘pempė’. Iš baltų k. – la. gaura (gaũris) ‘naras (ir kiti artimi vandens paukščiai)’ (šalia gaura ‘pliauškimas, plepumas, liežuvis’, gaũrêt ‘rėkauti’, gaurât ‘ūžti’, gaũruôt ‘baubti’) ir gal pr. geauris ‘toks vandens paukštis, Wasserrabe’ (plg. E. Berneker, IF X, 1899, p. 147, išn. 1). Tos pačios onomatopėjinės šaknies (ide. *gō̆u-) la. gavilêt ‘lalėti, krykštauti, džiūgauti; čiulbauti, lakštuoti’, lie. gaũsti (-džia, -dė) ‘skambėti; ošti; zvimbti; (ret.) vaitoti’, la. gaũst(ies) ‘sielotis, aimanuoti, guostis’, s. v. a. gikewen ‘vadinti’, s. ang. ćiegan (<*kaujan) ‘šaukti’, gr. γοάω ‘aimanuoju, skundžiuos’, s. i. jṓguvē ‘sukeliu garsą, šaukiu, paskelbiu’ (redupl.) ir kt. (E. Fraenkel, LEW 140 t.; J. Pokorny, IEW 403).
Šaltinis:: Urbutis 1966b, 180–182