Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: gu.

Antraštė:

-gu

Straipsnelis:

Gr. γε intensyvi nekirčiuota dalelytė, sustiprinanti žodį, po kurio ji eina. Įprasta gretinti su germ. formomis, go. mi-k ir t. t., plg. ἐμέγε ir t. t., tačiau mik gali būti padaryta iš nominatyvo ik ‘aš’ (Sommer IF, XLII, 130). Galima lyginti su dalelytėmis (kurios skiriasi forma): gr. -χι, skr. hi, ha bei gha. Antra vertus, lie. ne-gù, ne-gì, s. sl. ni-že, toch. (ä)k žodyje nṣ-äk ‘aš’ ir t. t.; het. ammuk ‘aš’ gali turėti tiek g, tiek gh. Plg. Frisk GEW ir Pokorny 418.

Šaltinis:

Chantraine DEG I, 213

Antraštė:

-gu

Reikšmė:

klausiamoji dalelytė: ar

Straipsnelis:

Vienintelė -gu lietuvių kalboje funkcionuoja kaip klausiamojo sakinio dalelytė, todėl ir la. klausiamoji dalelytė -g vestina iš -gu. E. Hermannas [Litauische Studien, 1927, 261] iš etimologinių aiškinimų pirmenybę teikia gretinimui su s. i. stiprinamąja dalelyte ghā (iš pirminės formos su *ō) (tam pritaria Fraenkelis, Toporovas, Mažiulis). Tačiau s. i. ghā kaip gha variantas veikiau sietinas su lie. -ga [stiprinamoji dalelytė], sl. -go (s.-kr. nȅgo ‘o, bet’), todėl veikiausiai lie. -gu ir s. i. ghā gretinimo reikia atsisakyti.

Šaltinis:

Lühr 1995, 121–123