Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: gurėti.

Antraštė:

gurė́ti

Straipsnelis:

žr. gurti

Šaltinis:

Топоров ПЯ E–H, 346–348

Antraštė:

gurėti

Reikšmė:

trupėti

Straipsnelis:

žr. gverti

Šaltinis:

Топоров 1982 (1985), 128–131

Antraštė:

gurė́ti

Reikšmė:

trupėti, irti, skaidytis, guriam būti

Straipsnelis:

Neišplėstos šaknies veiksmažodis. IEW 476 iš šaknies *gu̯er- kildinamas veiksmažodis lie. gùrti, la. gur̃t, bet lie. gurė́ti, gùra ‘trupėti, irti, skaidytis, guriam būti’ nenurodomas, nors jis negalėtų būti vėlyvesnis forminys negu intarpinis / sta-kamienis gùrti, gū̃ra (gùrsta), gùro. Bendrašaknių šakninių veiksmažodžių tėra lietuvių ir latvių kalbose, kitose kalbose šakniai atstovauja būdvardis ‘sunkus’ ir jo vediniai. Tačiau lie. gurė́ti negalėtų būti deadjektyvas. Todėl kildinimu iš ide. *guer- ‘sunkus’ verta suabejoti. Galbūt galima suponuoti ir išplėstą ide. *geu- / *gu- + *-r-; plg. IEW 393: *gēu- / *gəu- / *gū- ‘sukti, lankstyti’. Iš tokios reikšmės galėjo išriedėti reikšmė ‘trupėti, irti’. Šio veiksmažodžio vedinių yra kitose indoeuropiečių kalbose: go. kaurjan ‘sunkėti’, s. i. guru-ḥ ‘sunkus’, lo. gravis, go. kaurjōs ‘t. p.’ ir kt.

Šaltinis:

Jakulis 2004, 149–150; 236