Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Rezultatai
Antraštė:
gurlùs
Straipsnelis:
žr. gurti
Šaltinis:
Топоров ПЯ E–H, 346–348
Antraštė:
gurlùs
Reikšmė:
greitai pavargstantis, silpnas, gležnas
Straipsnelis:
Iš ide. *gher- (*ghr̥-) ‘(su)trinti, brūžinti’ ir jos plėtinių pasidaryta nemažai semantiškai artimų vardažodžių: gurlùs, ‘greitai pavargstantis, silpnas, gležnas’, gurnùs, ‘t. p.’ (ret.), plg. pr. Enchiridiono gurīns ‘vargingas (varganas, vargšas)’ (žr. Leskien BNL 411 [261], Bernecker PS 294, Zupitza GG 84, Mažiulis I 424 t.), gurdùs ‘bejėgis, silpnas’, la. gurls ‘pavargęs, silpnas’, gur̃ds ‘t. p.’, gur̃de̦̦ns ‘t. p.’, (ret.) gur̃še̦̦ns ‘t. p.’; lie. gur̃lis ‘gurlumas, silpnumas, išglebimas’, la. trm. gurùonis ‘pavargęs, silpnas žmogus’ (EH), gur̃das ‘nuovargis’ ir kt. Jų sąsajas su pirmine reikšme ‘trinti’ paremia aiškinimas, jog trupėdamas (trupinamas) daiktas tyžta, darosi nestiprus (silpnėja), menkėja, nyksta. Dėl pirminės šaknies *gher- žr. gùrti.
Šaltinis:
Urbutis 1997b, 239–241
Antraštė:
gurlùs
Reikšmė:
riebus, vešlus; silpnas, lepus, gležnas
Straipsnelis:
Priesagų *-lo- ir *-no- kaita akivaizdi tokiuose lietuviškuose vediniuose kaip gurlùs ‘riebus, vešlus’ P; J; Pč; NmŠ; Rt; Grg; Kv; Tl; ‘silpnas, lepus, gležnas’ S. Dauk; Slnt; Šts; Skd ir gurnùs ‘riebus, vešlus’ Lkv; Up; Erž; Krkl; ‘silpnas’ Slnt; ‘ėdrus, godus’ Švnč; ‘gudrus’ Ll (LKŽ III, 756, 758), plg. la. gur̃t ‘silpti, nykti, pavargti’; gurls ‘pavargęs’ ir t. t. (ME I 684; Fraenkel LEW 179).
Šaltinis:
Ambrazas 2006, 18

© 2007–2012 Vilniaus universiteto Filologijos fakultetas