Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė
Paieška
Ieškomas
žodis
Ieškoti fragmento
Paskiausiai ieškota:
gęšė
.
Rezultatai
Antraštė:
gęšė
Straipsnelis:
žr.
genžė
Šaltinis:
Топоров ПЯ
E–H, 211
Antraštė:
gę́šė
Reikšmė:
garnys
Straipsnelis:
Lie.
gę́šė
, génšė;
gę́žė
,
génžė̃
.
genšė
(ir
gemšė
?) – bene anksčiausiai į rašto kalbą pakliuvęs garnio pavadinimas. J. Bretkūno biblijos vertimo rankraštyje randamas
Gemſchẹ
(vns. gal.) 3 Moz 11, 19 (dėl neteisingo perskaitymo atsirado A. Becenbergerio
geruſche
‘Reiher’ BzB 68, 248, iš kur ši nesama lytis pakliuvo ir kitur), <
gemſches
> (dgs. vard.) Ps 104, 17. Vėliau jo
m
pataisyta į
n
:
Gemſche
(vns. vard.) 5 Moz 14, 18. Iš šio taisymo ir J. Rėzos psalmių leidime (1625 m.) duoto
gœnſches
Ps 104, 17, manytina, kad J. Bretkūno
gemšė
yra žodžio
genšė
abejotino užrašymo padarinys.
Gemšė
būtų įmanoma laikyti fonetiniu
genšė
variantu. Kita galima perrašymo klaida – garnio pavadinimas pr.
geeyse
vietoj
geense
. Tuomet jis sietųsi su lie.
génžė̃
(
gę́žė
) bei
génšė
(
gę́šė
) (K. Būga, RR I 306).
Genšė
(vėliau ir paralelinis
genžė
) vartotas Prūsų Lietuvos senuosiuose žodynuose, biblijos vertimuose. Pavadinimas
gę́šė
žinomas iš kelių žemaičių šnektų – Alsė́džių (K. Būga, RR I 306), Gargždų̃ (LKŽ II 280), taip pat ir nykstantis
gę́žė
– Kvė́darnos, Rietãvo ( RR I 306; plg. LKŽ II 281). F. Špechtas žodžiuose
génšė
ir
genžė̃
(
gę́žė
) įžiūrėjo determinatyvais *
k̑
(>
š
) ir *
g̑
(>
ž
) išplėstą šaknį *
gen-
, kuri susijusi su ide. k. žąsies pavadinimų šaknimi, išplėsta determinatyvu
s
, plg. s. v. a.
gan-s
, s. i.
haṁ-s-á-
, lo.
an-s-er
, sl. *
gą-s-ь
, lie.
žą-s-ìs
, o taip pat su determinatyvą
d
turinčiais s. ang.
gano-t
‘toks vandens paukštis’, lie.
gañ-d-ras
(Specht, 1944, 204). Tai abejotina, nes lie. k. žodžiai su
gen-
turi
g-
, o ne
ž-
(kitų gretinamų žodžių pradžios priebalsis yra iš ide. *
g̑h-
); o rėmimasis sl.
gąsь
nepatikimas, nes pradžios
g-
aiškinamas disimiliacija, germanų kalbų įtaka. Lie.
génšė
(
gę́šė
) ir
génžė̃
(
gę́žė
) labiau laikyti tolimo ide. k. senovės nesiekiančiais onomatopėjiniais žodžiais. Dėl
gen-
(
gę-
) plg. le.
gę gę
(žąsies balso mėgdžiojimo interjekcija), redupl.
gęgać
‘gagenti’ ir pan., dėl
-šė
/
-žė
– lie.
šė-šė
/
šė-žė
‘juodasis strazdas’.
Šaltinis:
Urbutis 1966b
, 173–174, 177
© 2007–2012
Vilniaus universiteto
Filologijos fakultetas