Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Rezultatai
Antraštė:
íena
Straipsnelis:
Gr. οἴᾱξ, -ᾱκος: jonėnų -ηξ, -ηκος m. ‘vairo strypas’ […]. Οἴᾱξ yra *-āk- vedinys, žymintis instrumentą. Negalima pasakyti, ar forma išvesta iš *-o-, ar iš *-a- kamieno. Marinistinė reikšmė yra atsiradusi dėl graikų kalbai būdingos raidos ir ją turi atitinkama nepaliudyto baltiško žodžio *aisō ar *aisa (ide. *oisā-, *oiso-) šaknis, kuri žinoma iš finougrų skolinio, plg. suomių aisa ‘neštuvų rankena’. Baltiško žodžio egzistavimą galbūt patvirtina tokie vediniai kaip lie. íena f. (kitas balsis) bei slavų kalbų slov. ojê, ojêsa ‘grąžulas, vairas’, s kamienas *oio/es- neutrum (dėl kitų sl. formų plg. Vasmer REW s. u. vojé). Su nuliniu vokalizmu skr. īṣá f. ‘grąžulas, vairas’, av. aēša- ‘plūgas’, plg. Mayrhofer EWA I, 97. Het. turi ḫišša ‘grąžulas, vairas’, kuriame nėra pagrindo įžvelgti vedų skolinį, plg. Laroche, Revue Philologie, 1949, 3; Benveniste, Hittite et indo-européen, 13 t.; Mayrhofer IF, LXX, 253.
Šaltinis:
Chantraine DEG III, 778
Antraštė:
íena
Straipsnelis:
žr. yla
Šaltinis:
Топоров ПЯ I–K, 43–46

© 2007–2012 Vilniaus universiteto Filologijos fakultetas