Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Rezultatai
Antraštė:
ìrmėdė
Reikšmė:
Armfrass, sąnarių podagra
Straipsnelis:
Pr. irmo E. 109 ‘ranka’: lie. ìrmėdė ‘Armfrass, sąnarių podagra’, s. sl. РАМѦ ‘petys’, go. arms, skr. īrma-ḥ ‘ranka’ ir kt. Žr. Walde Pokorny I, 73. Paulis, KSB, VII, 164 laiko, kad irmo galūnė tokia pati kaip, pvz., lie. akmuõ.
Šaltinis:
Endzelīns DI IV (2), 228
Antraštė:
ìrmėdė
Reikšmė:
peršalus, pervargus ar nusigandus gauta liga; drebulys, drugys, gripas
Straipsnelis:
[Analizuojamos lie.-pr. kalbų leksikos iziglosos, t. y. žodžiai, kurių nėra latvių kalboje] Lie. ìrm-ėdė ‘peršalus, pervargus ar nusigandus gauta liga; drebulys, drugys, gripas’ – [158] pr. irmo ‘ranka’. […] Šie žodžiai lyginami su daugelio ide. kalbų (beveik visos ide. teritorijos) žodžiais: s. sl. ir s. r. ramo, r. rámŏ ‘petys’ [ir daug kitų pavyzdžių]. Latvių kalboje šis žodis yra visai išnykęs [išnaša: įmanoma, kad, trumpai tariant, tai pačiai šakniai gali būti priskirtos latvių formos, pvz., raids ‘pasirengęs’ ir riedu, rist ‘sutvarkyti’, kurie galėtų būti išvesti iš *rēi-dh- (Pokorny IEW, 60), bet šis susiejimas vis dėlto atrodo labai tolimas […]. Artimesnė sąsaja galėtų būti (žr., pvz., Toporov) su la. ȩ̃rmi ‘vežimo dalis kur tvirtinamas vairas’ […], kurio negalima atskirti nuo ž. ermaĩ, šiaurės rytų variantas armaĩ […]: tačiau šie žodžiai greičiausiai yra germanizmai.] ir yra pakeistas absoliučiai vėlesniu tipu rùoka, kuris turi giminaičių tik slavų kalbose […]. Lie. rankà, r. rukà etc., iš pradžių turėjo reikšti tik ‘plaštaka’, kaip kad pr. rancko ir s. sl. rǫka […]. Lietuvių kalba, kaip matyti, taip pat turi latviškąją inovaciją: dabar iš tiesų tipas irmo nėra išlaikytas, matyti tik formoje ìrmėdė, kuri, be kita ko, galėtų būti savo ruožtu liekana, nes fiksuota tik šiaurės [159] rytų centro teritorijoje. Šiuo atveju latvių kalba turi inovaciją, prūsų išlaiko gerai originaliąją situaciją, o lietuvių iš visa ko išlaiko likučius.
Šaltinis:
Ademollo Gagliano 1991, 157–159
Antraštė:
ìrmėdė
Reikšmė:
kaulų arba sąnarių gėla, peršalimas
Straipsnelis:
Pr. irmo ‘ranka’ (viršutinė dalis) siejama su lie. ìrmėdė ‘kaulų arba sąnarių gėla’, ‘peršalimas’ ir. t. t., ìrmėdis (irm-ėd-; -ėd-; ė́sti), plg. irmliga ‘peršalimas’, ‘drebulỹs’; čia ir ìrmės, ìrmos ‘prietaisas iš dviejų sukryžiuotų ir virve surištų karčių galais stulpui pastatyti arba rąstui aukštyn kelti’ (LKŽ IV, 139); s. i. īrmá- ‘ranka’ (viršutinė dalis), ‘priešakinių kojų ar kastuvėlio viršutinė dalis’, īrman-; av. arəma- ‘ranka’, persų arm, oset. arm, ärm, ar ‘ranka’, ‘iena’ ir kt. Tikriausiai čia priklauso lie. armaĩ ‘vežimo priešakys, kur įstatomas rodiklis’, kuris laikomas skoliniu iš vok. Arm (Būga RR I, 531); Alminauskis, Die Germanismen des Litauischen, I, Leipzig, 1934, 27; Fraenkel LEW, 16; LKA I, 93), nors, atrodo, be pakankamai rimtų motyvų. Prie jų reikia prijungti ir la. ȩ̃rmi (ME I, 575–576). Su tokiu pat šaknies balsiu nurodoma: s. sl. РАМО, bulg. ра̀мо, s.-kr. ра̏ме, рамо, slov. ráme, rámo; č. rámě, slovk. ramä, le. ramię; r. ра́мо (рамена́), s. r. рамя, br. ра́мя, kilę iš prasl. *orm-o-, *orm-en- bei kt.
Šaltinis:
Топоров ПЯ I–K, 68–70
Antraštė:
ìrmėdė
Reikšmė:
Gicht, Armfraß
Straipsnelis:
Go. arms, s. isl. armr, s. ang. earm, s. saksų, s. v. a. arm ‘Arm’ < germ. *arma-, kilusio iš ide. *h₂erH-mo-/*h₂r̥H-mo-, plg. s. i. īrmá- ‘Arm, Bug, Vorderschenkel’, n. Av. ar(ə)ma- ‘Arm’, lie. ìrm-ėdė ‘Gicht, Armfraß’, s. sl. ramo ‘Schulter’, lo. armus ‘Oberarm’.
Šaltinis:
Casaretto 2004, 388

© 2007–2012 Vilniaus universiteto Filologijos fakultetas