Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: juosmi.

Antraštė:

júosmi

Straipsnelis:

Senojo rytų ide. veiksmažodžio pėdsakas, atrodo, atsispindi lie. tarm. júosmi ‘juosiu’, kuris žinomas kaip atematinis veiksmažodis iš palyginti vėlyvų šaltinių (pradedant Ruigio žodynu), žr. Sabaliauskas, Atematiniai lietuvių kalbos veiksmažodžiai, Kai kurie lietuvių kalbos gramatikos klausimai, 1957, 107; šia prasme kažin ar galima kalbėti apie atematinį veiksmažodį s. lietuvių kalboje, Nikolajevas–Starostinas 1977, 53, nors autoriai teisūs išskirdami šaknį kaip ide. Dėl formų, aptinkamų Daukšos raštuose perjuostos, sujuostos žr. LKŽ 1957 IV 427; plg. Schleicher 1856 I 250; plg. la. juôzt (ME II 128, dėl etimologijos plg. dar Fraenkel 1955, 198; Sabaliauskas 1967, 38). Šios šaknies veiksmažodis rekonstruojamas bendr. sl. *po-jasati, s. sl. ПОЯСЪ pagrindu, r. пóяс, опоя́сать iš *jásati (žr. Фасмер ЭСРЯ III, Срезневский 1903, III, 1665). Daug platesnį šio veiksmažodžio paplitimą rytų ide. tarminiame areale rodo šios šaknies vedinys (senasis dalyvis arba veiksmažodinis daiktavardis su -to- iš atematinio veiksmažodžio): lie. júosta, la. juôsta, gr. ζωστóς, plg. Homero vedinius ζοστήρ, ζῶνη ir kt., av. yāsta-. Taigi lietuvių dialektuose išliko archajiškas ryt. ide. veiksmažodis.

Šaltinis:

Иванов 1981, 127