Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė
Paieška
Ieškomas
žodis
Ieškoti fragmento
Paskiausiai ieškota:
jupikas
.
Rezultatai
Antraštė:
jupìkas
Straipsnelis:
jópė
,
jópa
,
jópkė
‘trumpas moteriškas švarkas’,
júopa
‘trumpas švarkas; palaidinė’, plg. vok.
Joppe
,
Juppe
‘švarkas; liemenė’ (LKŽ IV 357; 423). Vokiečiai šį drabužio pavadinimą apie 1200 metus pasiskolino iš s. italų kalbos, plg. it.
giuppa
‘švarkas; apatinis drabužis’, gavusios jį iš arabų, plg. arabų
ǧubba
‘viršutinis drabužis ilgomis rankovėmis’ (Brückner SEJP 1927, 209; Sławski I 591; Vasmer REW IV 525; Kluge EWD, 333; Pfeifer 1993, 599–600). Raštuose forma
jópė
pirmą kartą minima XVIII a. pr. (Brad 1702, 95). Pavadinimas vartotas Mažojoje Lietuvoje (K 159; KŽ 996; I. Simon.), dabar dar pasitaiko apie Klaipėdą ir Šakius (LKŽ IV 357). Žymiai dažnesnės formos, atėjusios per lenkų kalbą:
jupà
‘toks viršutinis drabužis; suknelė’,
jupìkas
,
jupìkis
‘sijonas’,
jùpkis
‘striukė, švarkas’, plg. le. dial.
jupa
‘ilgas moteriškas drabužis, moteriška liemenė’,
jupka
‘senoviškas moteriškas drabužis; striukė; palaidinė’ (LKŽ IV 430). Vokiškos kilmės yra la.
jupķins
,
jupķs
‘moteriškas švarkas’ (EH I 567).
Šaltinis:
Sabaliauskaitė 1995
, 103t.
Antraštė:
jupìkas
Reikšmė:
sijonas
Straipsnelis:
jupìkas
,
jupìkis
‘sijonas’,
pajupa
(hibr.) ‘apatinis sijonas’, plg. lie.
jupa
‘toks viršutinis drabužis’,
jùpkis
‘moteriškas švarkas’, kurie savo ruožtu sietini su le.
jupa
,
jupka
, s. br.
юпа
‘senoviškas moteriškas drabužis, striukė’,
юпка
‘sijonas’. Į slavų kalbas pavadinimas atėjo iš vokiečių kalbos, plg. vo.
Joppe
,
Juppe
‘švarkas; liemenė’. Vokiečiai šį drabužio pavadinimą apie 1200 metus pasiskolino iš s. italų kalbos, plg. it.
giuppa
‘švarkas; apatinis drabužis’, gavusios jį iš arabų, plg. arabų
gubba
‘viršutinis drabužis ilgomis rankovėmis, apatininis medvilninis drabužis’ (Brückner SEJP 1927, 209; Sławski I 591; Vasmer REW IV 525; Kluge EWD, 333; Pfeifer 1993, 599–600). Pažymėtina, kad tas pats arabiškas žodis buvo ir lie.
šūbà
,
žipõnas
pirminis šaltinis. Taip sijoną vadina pietų žemaičiai raseiniškiai (LKŽ IV 430; LKA I 193). [94]. Variantas
pajupa
fiksuojamas senuosiuose raštuose (C II 323; B; [K]; LKŽ IX 136).
Šaltinis:
Sabaliauskaitė-Liutkevičienė 1997a
, 93t.
© 2007–2012
Vilniaus universiteto
Filologijos fakultetas