Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė
Paieška
Ieškomas
žodis
Ieškoti fragmento
Paskiausiai ieškota:
kūla
.
Rezultatai
Antraštė:
kūla
Straipsnelis:
žr.
kulksnis
Šaltinis:
Шустер-Шевц 1971
, 480–483
Antraštė:
kúla
Straipsnelis:
[Retsykiais oset. kalboje aptinkame leksikos izoglosų ne su kitomis i.-ir., o su š. ir vak. ide. kalbomis:] Oset.
k’yllaw|k’ullaw
‘išvarža, trūkis; tas, katras patrūko, katram išvarža’, plg. s. sl.
kyla
, r.
кила
(iš
кыла
←
*kula-
) ‘išvarža, trūkis’, č.
kýla
, le.
kiła
, bulg.
кила
‘išvarža’, lie.
kúla
‘išauga, antauga, gumbas’, s. v. a.
hōla
, s. isl.
haull
‘trūkis, išvarža’ (Абаев ИЭСОЯ I 648).
Šaltinis:
Абаев 1965
, 19
Antraštė:
kū́la
Reikšmė:
medinis įrankis kalti
Straipsnelis:
Pr.
*kula
atstatomas sąlygiškai ryt. pr. vok. provincializmo
kulla
pagrindu, kuris reiškė žuvims gaudyti įrankį, tiksliau – lazdą su bumbulu. Siejama su lie.
kùlti
‘mušti’ dėl bendros reikšmės, o konkrečiai – su lie.
kū́la, kūlà
‘medinis įrankis kalti’ (LKŽ VI, 818–819: plg.
kūlakotis
),
kū̃lė, kulė̃, kūlẽnė
(VI, 825–827); latvių pavyzdžius žr. Fraenkel LEW, 211–212 (
kul̃t, kūlt
ir pan.).
Šaltinis:
Топоров ПЯ
K–L, 255
Antraštė:
kū́la
Reikšmė:
atauga; auglys
Straipsnelis:
Oset.
k’˳ylaw|k’ullaw
‘išvarža; turintis išvaržą’. ~Galbūt giminiškas su indoeuropietiška grupe: r.
кила
(iš
кыла
←
*kula
) ‘išvarža’, lie.
kúla
‘atauga; auglys’, s. v. a.
hōla
‘išvarža’, gr.
κήλη
‘auglys’, konkrečiai ‘išvarža’, ide.
*kaulā-, *kūlā-
(Pokorny IEW, 536 t.). Vedinys
*kur
+formantas
-aw
su dvigubu priebalsiu kamieno gale (
kurraw
), kaip žodžiuose
wœzzaw, fœjjaw
ir kt. ir su dėsningu perėjimu
rr
į
ll
, kaip žodžiuose
wallon, syvœllon
(
kurraw → k’ullaw
). Lieka neapibrėžtas tiktai gerklinis
k’
, galbūt tai rezultatas kontaminacijos su kokiu nors kaukaziečių žodžiu.
Šaltinis:
Абаев ИЭСОЯ
I, 648
© 2007–2012
Vilniaus universiteto
Filologijos fakultetas