Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: kaišti.

Antraštė:

kai̇̃sti, -sta, -to

Reikšmė:

šildyti

Straipsnelis:

[Čia pateikiamas ne ištisinis senųjų germanų ir baltų leksikos izoglosų sąrašas, todėl jis gali būti žymiai papildytas:] 3. Germ. ir bl. kalbų žodžiai, reiškiantys ‘karštis, prakaitas’, remiasi šaknimi *kā̆i-, *kī̆-. Baltų kalbose ji išplėsta formantu -t-, plg. lie. kaistù, kaitaũ, kai̇̃sti ‘šildyti’, kaitrà ‘Glut, Hitze’, kaitrùs ‘troškus, tvankus’, prãkaitas ‘Schweiß’, kaitulỹs ‘karštinė, karštligė’, la. kaistu, kàitu, kàist ‘liepsnoti, degti’, kai̇̃te ‘liga, negalia’, perkeltine reikšme kai̇̃tinât ‘erzinti, rūstinti’, pr. ankaitītai ‘ginčijamieji’. Germ. kalbose žodžiai gali būti išplėsti formantu ar be jo, plg. s. v. a., v. v. a. hei, gehei ‘kaitra, tvankuma’, s. isl. heitr, s. ang. hāt, s. v. a. heiz ‘karštas’, go. heito ‘karštligė’, s. isl. hiti ‘karštis’, hitna ‘kaisti, šildyti’.

Šaltinis:

Чемоданов 1961, 76

Antraštė:

kai̇̃sti

Straipsnelis:

enkaitītai (neveikiamosios rūšies būt. k. l. dalyvis Nom. sg.) 47₂₃ ‘angefochten’ : lie. kai̇̃sti, la. kàist ‘kaisti’, kaite, kai̇̃tinât ir kt. žr. Walde Pokorny I, 327.

Šaltinis:

Endzelīns DI IV (2), 208

Antraštė:

kai̇̃sti

Reikšmė:

heiss sein; schwitzen

Straipsnelis:

žr. prakaitas

Šaltinis:

Endzelīns DI IV (2), 234

Antraštė:

kai̇̃sti

Straipsnelis:

Pr. ankaitītai ‘sutrikdyti’ anksčiau (Trautmann 1910, 300; Endzelīns, Senprūšu valoda, 1943, 168) ir dabar (Stang 1972, 25) sieja su lie. kai̇̃sti (plg. pr. prakāisnan ‘prakaitas’, la. kai̇̃têt, s. isl. heitr ‘karštas’, s. v. a. heiz, go. heito ir pan.).

Šaltinis:

Топоров ПЯ A–D, 89–90

Antraštė:

káišti

Reikšmė:

skusti, gramdyti

Straipsnelis:

coestue E 559 ‘šepetys’ bei coysnis E 557 ‘šukos’. Jeigu oe resp. oy čia = oi < ai, tada turbūt giminiška su lie. káišti, káištuvė ‘Schabeisen’ ir kt., žr. Walde Pokorny I, 361 su liter. Būga Aistiški Studijai, 1908, 212 mano priešingai, kad œ resp. oy čia < ui, ir šiuos pr. žodžius sieja su lie. kui̇̃stiesi ‘kasinėties’. Mikola AfSlPf, XXXIX, 139 laiko įmanoma, jog coestue = *kōstuvē : lie. kasýti ir kt.

Šaltinis:

Endzelīns DI IV (2), 242

Antraštė:

káišti

Straipsnelis:

[Analizuojamos lietuvių ir prūsų kalbų leksikos izoglosos, t. y. žodžiai, kurių nėra latvių kalboje:] lie. káišti ‘grandyti, lupti, gludinti etc.’, kaištuvas […] – pr. coestue ‘šepetys plaukams’, coysnis ‘šukos’. [Išnaša: Reikia paminėti, kad Smoczyński [Balt. konferenc. 1985 m., tezės 107] žodį coysnis siūlo skaityti *cosynis ir sieja šį žodį su kexti ‘kasa’, vadinasi, ne su káišti žodžių šeima, bet su kàsti […].]. [Lyginama su slavų kalbų žodžiais]. Prūsų kalboje turime tik du išvestinius daiktavardžius, iš kurių vienas, coestue, yra identiškas su lie. kaištùvas. Tačiau šis atitikimas, atsižvelgiant į didelio produktyvumo darybos tipą, taip pat gali būti poligenezės vaisius, tuo labiau kad veiksmažodžio formą galima rekonstruoti ir prūsų kalbai [159] […]. Latvių kalboje ši šaknis priešingai – yra visai išnykusi.

Šaltinis:

Ademollo Gagliano 1991, 159–160

Antraštė:

káišti

Straipsnelis:

Prasl. cěsta ‘kelias’, fiksuojamą vakarų ir pietų slavų kalbose (č., slovk., le. trm. cesta, s.-kr. цȅста, slov. césta, s. sl. ЦѢСТА), kai kurie lingvistai gretina su slov. tarm. céstiti ‘išromyti, išdaryti, nuplėšti (lapus)’, s. sl. ОЦѢСТИТИ ‘nuvalyti’, ЦѢСТИТИ СѦ ‘apsivalyti’, susijusiais su prasl. čistъ, čistiti, kurie iš pradžių reiškę ‘pravalytas, nuvalytas kelias’ (žr. ЭССЯ 3, 188). Prasl. čěstiti siejamas ir su lie. káišti ‘valyti, šluostyti, gramdyti’ (ЭССЯ 3, 188). Prasl. čestiti ir lie. káišti objektyvios reikšmės praktiškai sutampa [100]. Kadangi lie. káišti neetimologizuotas (K. Būgos siūlymas lie. káišti gretinti su lie. kui̇̃sties ‘išlyginti, aptvarkyti plunksnas snapu, turkštis dulkėse (višta)’, lie. kuišti ‘bėgti, bėgti ristele’ rodosi esąs abejotinas) pastarąją lie. leksemą galima tiesiogiai gretinti su prasl. cěstiti ir pripažinti kelio pavadinimo cěsta, kurio pirminis junginys buvo *cěsta dorga (pǫtь) ‘nuvalytas, pavalytas kelias’, ryšį su veiksmažodžiu cěstiti ‘(iš)valyti’.

Šaltinis:

Коломиец 1984 (1986), 100–101

Antraštė:

káišti

Reikšmė:

kišti

Straipsnelis:

žr. kekšė

Šaltinis:

Pisani 1957, 302–303

Antraštė:

káišti

Straipsnelis:

žr. kekšė

Šaltinis:

Pisani 1957, 302–303

Antraštė:

kaĩsti

Reikšmė:

karštam darytis, šilti (nuo ugnies, trinties)

Straipsnelis:

Prasl. *čirъ (*čirъjъ) patikimos etimologijos neturi. Rekonstruodami *čirъ etimologiniam lizde kalbininkai sujungia dvi reikšmes: ‘šunvotė, skaudulys, furunkulas’ ir ‘pintis, kempinė’ (toks reikšmių skyrimas vienam lizdui visiškai suprantamas, nes tą patį dalyką [tas pačias reikšmes vienam lizde] regime ir s. v. *gǫba, *trǫdъ. Atkreiptinas dėmesys, kad sl. kalbose grybo-kempinės pavadinimas (*čirъ, *čěrъ) dažniausiai įvardija beržinę kempinę (Polyporus igniarius), kuri vartota ugniai kurti, plg. ukr чир, ч’ір, цір ‘beržinė kempinė’, br. цэрь ‘kempė, pintis, pasidaryta ugniai skelti iš grybo, augančio ant medžio’, le. czyr, czér, cer ‘ant buko augąs grybas, vartojamas ugniai kurti’, č. čirůvka ‘ant senų kelmų atsirandantis grybas, Tricholoma’, slovk. čírovka ‘t. p.’. Beržinė pintis dar (be губа ir трут) vadinama жагва (br. жáгва ‘grybas-pintis, kempinė’, le. źagiew ‘t. p.’, č. žahev ‘t. p.’) bei жагра [64]. Galimas dalykas, kad pastarosios leksemos remiasi prasl. *žagy, -ъve ‘grybas-pintis’ : *žegti v. ‘degti’ (su pailgintu balsių kaitos laipsniu). Pasidomėjus paaiškėja, kad šunvotė, skaudulys, furunkulas daugelyje kalbų yra vadinamas metaforiškai: ugnelė, anglelė, žarijėlė. Yra pamato manyti, kad pavadinant beržinę kempinę, kuri vartojama ugniai kurti, ir šunvotę, skaudulį, buvo pasigauta to paties semantinės motyvacijos požymio: ‘ugnis; anglis; degti, deginti, svilinti’. Etimologizuodami žodžius чир, чирей negalime atmesti pavyzdžių, sakančių šaknį turėjus s-mobile: le. szczyrawka ‘spuogas, puškulys’, č. dial. štířak, slov. ščîrec. Veikiausiai tai ide. šaknies *(s)kā̆i- *(s)kī̆ ‘karštis, kaitra’ + plėtiklis -r- tęsiniai (žr. Pokorny IEW, 519), reiškiančiais ‘ugnis, kaitra’. Tiesioginių ide. atitikmenų nėra, bet panašios reikšmės, aptiksime: s. v. a. hei ‘kaitra, karštis’, lie. kaĩsti ‘karštam darytis, šilti (nuo ugnies, trinties)’, kraistrà ‘karštis, įkaitis, kaitruma’. Galbūt sl. kalbose išlikusi archainė šaknies semantika.

Šaltinis:

Меркулова 1988–1990 (1992), 63–64

Antraštė:

káišti

Straipsnelis:

Lie. káišti (káišė) ‘schaben; schnell gehen’, kuĩšintis ‘sich kratzen’ : kuĩsti ‘kratzen, krauen’; taip pat kùišti ‘rennen, gehen’ : kuisiúoti, kuisinti ‘laufen’, bet kuĩsti (kuĩtė) ‘schaben’.

Šaltinis:

Каралюнас 1966, 118

Antraštė:

kaĩsti

Reikšmė:

to heat

Straipsnelis:

žr. kviesti

Šaltinis:

Schmalstieg 1997, 252–253

Antraštė:

kaĩsti

Reikšmė:

ставить на огонь; накаляться, потеть

Straipsnelis:

žr. kaita

Šaltinis:

Аникин 1997 (1998), 206—207

Antraštė:

kaĩsti

Straipsnelis:

Cirkumfleksinė intonacija rodo, kad lie. kaĩsti, la. kàitêt negali kilti iš ide. *keHi- ‘hot’.

Šaltinis:

Young 2006b, 232

Antraštė:

kaĩsti

Reikšmė:

brennen

Straipsnelis:

Go. heito ‘Fieber’ (< germ. *hīt-ōn-), haiz* ‘Fackeln’ (< germ. *haj-iz-), s. v. a. hei, gihei, heia ‘Hitze’ (< germ. *haija/ō-) veikiausiai yra dariniai iš germ. *hai-a- ‘heiß sein’, turintys dantinį plėtiklį -d- *heita ‘brennen’, plg. su plėtikliu -t- lie. kaĩsti, kaičiù ‘brennen’.

Šaltinis:

Casaretto 2004, 219, 565

Antraštė:

kaĩsti

Reikšmė:

heat up, become hot

Straipsnelis:

Straipsnyje nagrinėjami kartvelų ir indoeuropiečių prokalbių leksiniai kontaktai. Siejama protokartvelų *cʰ₁x-; *c₁u- ‘hot; fire; burn’. c₁x-: s. gruz. a-cʰx-ob-n ‘sie brütet sie aus’, gruz. si-cʰx-e ‘Hitze’, cʰx-el-i ‘heiß’; a- cʰx-ob-s ‘er bäckt’, mengrelų čʰx-an-a ‘Hitze’ ir pan., reduplikuota forma c₁u-c₁x-: gruz. cʰu-cʰx-i ‘aufbrausen, losplatzen, hitzig/jähzornig sein’, svan. li-čʰčʰx-un-e ‘niesen’ ir ide. *k̂eh₂-u- ‘hot, burn’: gr. kaí-ō, Toch. B. kauṃ ‘day’. Ide. *keh₂-i- ‘hot’: ang. hot, lie. kaĩsti ‘heat up, become hot’.

Šaltinis:

Smitherman 2012, 512