Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė
Paieška
Ieškomas
žodis
Ieškoti fragmento
Paskiausiai ieškota:
karklai
.
Rezultatai
Antraštė:
kar̃klai
Reikšmė:
vartai; avių ėdžios; pintinis ratų kėbulas (SD)
Straipsnelis:
Tačiau lie.
kar̃klai
[taip pat ir
kárklos
‘lazdelinės pakabinamos ėdžios’,
kár̃klės
‘keliami (nesuveriami) vartai; (pintinės) kopėčios; ratų (vežimo) gardės, ratai su gardėmis; rėmai uždedami ant rogių malkas vežant; ėdžios’, la.
kar̂kles
‘ėdžios; sietas grūdams sijoti’] kildinant iš prolytės
*kort-tlo
[plg. s. saksų
hurth
‘(iš)pynimas, išpintas daiktas’, s. i.
cr̥táti
‘sega, sieja, riša’,
kr̥n̥átti
‘suka, verpia’[…] ME II, 162], susidaro fonetinio pobūdžio sunkumų. Mat
t, d
, būdami prieš
t
, yra virtę
s
baltų, slavų, iranėnų ir graikų kalbose. Jei
kar̃klai
ir kt. daryba siektų ide. prokalbę ar bent jau bl.-(indo)ir. dialektų kontaktų epochą, baltų
*karttla-
turėjo virsti
*karstla-
(
*tt->-st-
), toliau –
*karskla- > *karksla-
(
sk
prieš priebalsį virsta
ks
)[…] o taip nėra[…] Tenka manyti, kad
*-tlo-
prie
*kert-/*kr̥t
‘sieti, rišti, pinti’ buvo pridėtas po to, kai virtimas
tt>st
jau buvo pasibaigęs[…] Tačiau tolesnis spėjamas
tt
supaprastinimas būtų per daug vėlyvas reiškinys.
Kar̃klai
ir kt. yra ryt. bl. dariniai[…], o pakitimas
*tl>kl
atskirais atvejais siekia bl. prokalbę, todėl labai galima, kad nagrinėjami žodžiai susidarė jau po šio fonetinio pakitimo, ir tada prolytėje
*kart-kla-
priebalsis
t
didimiliacijos keliu nesunkiai galėjo išnykti. Tikriau ką nors pasakyti sunku, nes nežinoma tikslesnė fonetinių pakitimų (
t, d>s
prieš
t; *tl>kl; tt>t
) reliatyvinė chronologija. Kad
kar̃klai
ir kt. atsiradę nepriklausomai vienas nuo kito atskirai baltų ir atskirai indoiranėnų kalbose, matyti taip pat iš to, kad jie turi panašias, bet ne identiškas priesagas (bl.
*-tlo-
, indoir.
*-tro-
([s. i.
cātram
‘verpstas, varpstė’ <
*kert-to
[…]]), skirtingą šaknies vokalizmą (bl.
a
< ide.
o
, indoir.
e
). Paralelinę, taigi vėlesnę, darybą bei raidą rodo ir jų semantika: bl. žodžiai reiškia siejimo, rišimo, pynimo veiksmo rezultatą, o indoir. žodžiai yra sukimo, verpimo įrankio pavadinimai. Bl. prokalbėje šalia
ker̃gti (-ia
) ‘jungti, ką nestipriai rišti prie ko’ (
*ker-g-
su šaknies išplėtiniu
-g-
) galėjo gyvuoti ir
*kert-/*kirt-
‘sieti, rišti, pinti’ (
*ker-t-/*kir-t-
su šaknies išplėtiniu ar praes. formantu
-t-
), prie kurio, darantis šiuos vardažodžius, ir galėjo būti pridėta priesaga
-kla-<*-tlo-
.
Šaltinis:
Karaliūnas 1991
, 71
© 2007–2012
Vilniaus universiteto
Filologijos fakultetas