Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Rezultatai
Antraštė:
kaũpas
Reikšmė:
krūva
Straipsnelis:
žr. kupti
Šaltinis:
Топоров ПЯ I–K 283–284
Antraštė:
káũpas
Reikšmė:
kauburys, krūva, iškilimas; perviršis
Straipsnelis:
Káũpas : káupa ‘kauburys, krūva, iškilimas; perviršis’ (: kùpti ‘kilti, keltis; išsipūsti’, plg. kaũpti, Skardžius, Lietuvių kalbos žodžių daryba, 1941, 26). Apofoninis variantas la. kuops : kuõpa ‘krūva, kupeta’, lie. kúopa ‘grupė žmonių, būrys’ (Trautmann, Baltisch-slavisches Wörterbuch, 1923, 138). S. sl. kupъ ‘krūva, kupeta’, av. kaofa- m. ‘kalnagūbris, kalnų virtinė’, s. persų kaufa- m. ‘kalnas’ (< kauphŏ- m.) refleksuoja ŏ-kamienę m. formą. Rusų купа ‘krūva, kupeta; aibė, daugybė, būrys’, le. kupa ‘t. p.’, s.-kr. kȕpa f. ‘krūva, kupeta’ turi ā-kamienę f. formą (Fraenkel LEW, 231, Walde Pokorny I, 372tt., [115] Pokorny IEW, 591 tt., Trautmann, Baltisch-slavisches Wörterbuch, 1923, 138). Remiantis visu tuo galima teigti, kad ŏ-kamienė forma atspindi, matyt, dar ide. prokalbės laikus, o ā-kamienė – bent jau baltų-slavų epochą [21 išnaša: Trautmann (Baltisch-slavisches Wörterbuch, 1923, 138) suponuoja bl.-sl. *kaupa- m. ‘krūva, kupeta’ ir *kōupa- m., *kōupā f. ‘t. p.’ (= bl.-sl. *kaupa- m., *kaupā f., žr. V. Mažiulis, Baltų ir kitų ide. kalbų santykiai, 1970, 48tt.)].
Šaltinis:
Stundžia 1978, 114–115
Antraštė:
kaũpas
Straipsnelis:
Bezlajaus žodyne (Bezlaj F., Etimološki slovar slovenskega jazyka, II: K–O, 1982) slov. képa ‘luitas, krūva’, képiti se ‘rinkti į krūvą’ pateikta su nuoroda „neaišku, neturi apibrėžtų ryšių“. Beveik nieko nepaaiškina prielaida, kad žodžio pradžios k- yra antrinis, atsiradęs panašiai kaip sl. *pestь: lie. kùmsti. Greičiausiai slov. képa giminiškas kup ‘krūva’ (~ lie. kaũpas ‘krūva’) ir atspindi šaknį *kъp-, plg. lie. kupetà (Фасмер ЕСРЯ II, 418–419).
Šaltinis:
Куркина 1983 (1985)c
Antraštė:
kaũpas
Reikšmė:
krūva
Straipsnelis:
Pr. *kaup- atstatoma remiantis vietovardžiais: Kaupsitten, Caupositen, Cawpositten, Kapsitten ir kt. Gerulis pirmąją toponimų dalį sieja su lie. kaũpas ‘krūva’.
Šaltinis:
Топоров ПЯ I–K, 283
Antraštė:
kaũpas
Straipsnelis:
žr. kuopa
Šaltinis:
Karaliūnas 1969
Antraštė:
kaũpas
Reikšmė:
Anhöhe, Gipfel
Straipsnelis:
žr. kaukas
Šaltinis:
Duridanov 1969c, 21–23
Antraštė:
kaũpas
Straipsnelis:
Br. z koupóm yra lituanizamas ir atitinka lie. sù kaupù; iš lie. kaũpas.
Šaltinis:
Лаучюте 1970, 202
Antraštė:
káũpas
Straipsnelis:
ŏ-kamienis variantas gali siekti ide. prokalbės laikus (abstrahuojantis nuo giminės), o ā-kamienis – bendrąją baltų ir slavų epochą: lie. káũpas, s. sl. kupъ, av. kaofa- m., s. pers. kaufa- m. / lie. káupa, r. купа, s.-kr. kȕpa etc.
Šaltinis:
Stundžia 1994, 19
Antraštė:
káupas
Reikšmė:
Haufen
Straipsnelis:
Knygoje aptariami pragermanų n kamieno daiktavardžiai, iš kitų kamienų daiktavardžių išsiskiriantys vokaline ir konsonantine šaknies variantų įvairove. Viena iš n kamieno daiktavardžiams būdingų šaknies balsių alternacijų yra *ū : *u kaita, Krooneno nuomone, n kamienų daiktavardžiuose atsiradusi pagal reguliarios kiekybinės *ī : *i kaitos analogiją. Tiesa, minėtajam atsiradimui įtakos galėjo turėti ir kitos kaitos, tokios kaip *ō : *a (pastaroji tęsia kiekybinę *ā : *a < ide. *eh₂ : *h̥₂, kuri turėjo egzistuoti iki pragerm. *ā ir *ō sutapimo). Be to, papildomas ir nepriklausomas postūmis *ū : *u kaitai atsirasti galėjo būti ir Dybo dėsnis, lėmęs tokį prieštoninį sutrumpėjimą: ide. *suHnús > pragerm. *sŭnuz ‘son’. Pagal šį dėsnį, pirminis mn kamienas be balsių kaitos su *-uH- šaknies pabaigoje turėjo reguliariai išvirsti į paradigmą su kiekybiniu *ū : *u abliautu. Šis reguliarus abliautas galėtų būti rekonstruojamas germanų žodžiui, reiškiančiam ‘thumb’, kuris pagal paliudytas formas s. vok. a. dūmo ‘thumb’ < *þūman- ir s. šv. þume ‘t. p.’ < *þuman- rekonstruotinas *þūmō, *þŭmenaz < *túH-mōn, *tuH-mén-(o)s. Taigi galima teigti, kad Dybo dėsnis sudarė papildomas salygas antrinei *ū : *u kaitai atsirasti. *ū : *u kaita būdinga ir ‘heap’ reikšmės leksemoms. Rekonstruojami keturi pragerm. *hūfō, *huppaz ‘heap’ kamieno variantai: 1. *hūpan-: s. vok. a. hūfo ‘strues, tumulus, cumulus’, vid. vok. a. hūfe m. ‘t. p.’, vok. Haufen (plg. lie. káupas ‘Haufen’, s. sl. kupŭ ‘Haufen’), vok. trm. hüüfo m. ‘t. p.’, vid. vok. ž. hūpe m. ‘t. p.’; 2. *hubbōn-: Tirolio vok. huppe f. ‘hill’, vok. ž. hobbe ‘hillock’, ankstyvoji (dabartinė) olandų hobbe ‘big cheese’ (→ *hubla: vok. trm. hubol m. ‘hill’, ankstyvoji (dabartinė) olandų hobbel ‘node, bump’, olandų hobbel ‘bump’); 3. *huppōn-: s. ang. hoppe f. ‘capsule’; 4. *haupᵖa-: s. vok. a. houf ‘strues, tumulus’, s. saksų hōp m. ‘t. p.’, vid. vok. ž. hōp m. ‘t. p.’, s. ang. hēap mf. ‘pile, host’, s. fryzų hāp m. ‘heap, crowd’. Kauffmannas (1887, 518), siekdamas paaiškinti vokalinius ir konsonantinius formų skirtumus skirtingose kalbose, 19 a. rekonstravo paradigmą *haufō, *hūpᵖaz. Pasitelkdani laringalus, ją dabar užrašytume *kéHup-ōn, *kHup-n-ós (su laringalo metateze). Šio darinio šaknies strukūrą patvirtina lie. káupas ir s.-kr. kȕpa ‘hill’ < *keHup-o-, -eh₂-. Baltų-slavų ir germanų žodžiai yra sietini su vid. airių cúan f. ‘group, pile’ < *k(o)Hup-n-eh₂-. Baltų ir slavų medžiaga rodo, kad tikėtinesnė rekonstrukcija yra *kHup- nei *kuHp-. Alb. *qipí f. ‘pile’ < *kūp-iā- yra skolinys iš slavų.
Šaltinis:
Kroonen 2011, 267–268, 270–272

© 2007–2012 Vilniaus universiteto Filologijos fakultetas