Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Rezultatai
Antraštė:
kedelỹs
Reikšmė:
pusšvarkis
Straipsnelis:
kedelỹs ‘pusšvarkis’, plg. v. ž. keddel, Rytų Prūsijos vok. kēdel ‘trumpas apsiaustas; sijonas’ (Alminauskis, Die Germanismen des Litauischen I, 1934, 64; Būga RR II, 296; Fraenkel LEW, 234) Tai tarminė vok. Kittel ‘švarkas’ forma. Pusšvarkio reikšme kedelỹs lietuvių kalboje užfiksuotas XVII a. (Lex 54), dabar pasitaiko apie Lazdijus (LKŽ V, 480). Žymiai dažnesnė žodžio reikšmė yra ‘sijonas’. Dar žr. kìtelis.
Šaltinis:
Sabaliauskaitė-Liutkevičienė 1997b, 164
Antraštė:
kedelỹs
Straipsnelis:
žr. kitelis
Šaltinis:
Sabaliauskaitė-Liutkevičienė 1997b, 164
Antraštė:
kedelỹs
Reikšmė:
sijonas, apatinis sijonas; suknelė; pusšvarkis
Straipsnelis:
Lie. kedelỹs, kẽdilis ‘sijonas, apatinis sijonas; suknelė; pusšvarkis’, plg. vok. žem. keddel, Rytų Prūsijos vok. kēdel ‘trumpas apsiaustas; sijonas’ (Alminauskis, Die Germanismen des Litauischen, 1934, 64; Būga RR II, 296; Fraenkel LEW, 234). Tai tarminė vok. Kittel ‘apsiaustas, švarkas’ forma. Į Europos kalbas atėjo iš arabų kalbos, plg. arab. quṭun ‘medvilnė’, vokiečių kalbą pasiekė XIII a. (Kluge EWD, 371; Pfeifer, Etymologisches Wörterbuch des Deutschen, I–II, ²1993, 658; Klein, A Comprehensive Etymological Dictionary of the English Language, 1966–1967, 848). Lietuvių kalboje kedelỹs pirmą kartą užfiksuotas XVII a. (Lex 54 (švarko reikšme); PrL XVII 19 (sijono reikšme)). Randamas vėlesniuose Mažosios Lietuvos žodynuose, tautosakos rinkiniuose, pasitaiko K. Donelaičio kūriniuose (B; R 294, 384; MŽ 298, 516; K 175; N 189; KŽ 1073; Jrk 12; KlvD 35; KlpD 19; Kabelka, K. Donelaičio raštų leksika, 1964, 109). Yra ir A. Juškos žodyne bei jo tautosakos rinkiniuose (J II 64; JD 258; JV 1022). Viena ar kita reikšme šį pavadinimą vartoja vakarų žemaičiai, Klaipėdos krašto aukštaičiai ir dalis vakarų aukštaičių kauniškių (LKA I 115ž., 193; Историхо-этнографич. атлас Прибалтики, Одежда, Рига, 1986, 12t.; LKŽ V, 480, 482). Dar žr. kìtelis. Beje, iš vokiečių žodį pasiskolino ir latviai, plg. la. ķedele, ķedelis ‘sijonas’, Kuršių nerijos kuršininkai, plg. kuršinink. ķedile ‘t. p.’, ir lenkai, plg. le. kiedel ‘palaidinis’ (Sehwers 62, 232; ME II, 359; Pietsch, Fischerleben auf der Kurischen Nehrung, 1982, 78; Sławski SEP II, 179–180).
Šaltinis:
Sabaliauskaitė 1995, 105
Antraštė:
kedelỹs
Reikšmė:
sijonas, apatinis sijonas; suknelė; pusšvarkis
Straipsnelis:
Lie. kedelỹs, kẽdilis ‘sijonas, apatinis sijonas; suknelė; pusšvarkis’, plg. v. ž. keddel, Rytų Prūsijos vok. kēdel ‘trumpas apsiaustas; sijonas’ (Alminauskis 1934, 64; Būga RR II, 296; Fraenkel LEW, 234). Tai tarminė vok. Kittel ‘(darbinis) chalatas; palaidinė, švarkas’ forma. Į Europos kalbas atėjo iš arabų kalbos, plg. arab. qutn, qutun ‘medvilnė’, vokiečių kalbą jis pasiekė XII a. (Kluge EWD, 1957, 371; Pfeifer 658; Klein, A Comprehensive Etymological Dictionary of the English Language, 1966–1967, 848). Būta mėginimų aiškinti šį žodį germanų ar apskritai indoeuropiečių kalbų duomenimis (Vries J., Nederlands etymologisch Woordenboek, Leiden, 1971, 317). Lietuvių kalboje kedelỹs pirmą kartą užfiksuotas XVII a. (Lex 54 (švarko reikšme); PrL XVII 19). Randamas vėlesniuose Mažosios Lietuvos žodynuose, tautosakos rinkiniuose, pasitaiko K. Donelaičio kūriniuose (B; R 384; MŽ 516; K; N; KŽ; Jrk 12; KlvD 35; KlpD 19; Kabelka K., Donelaičio raštų leksika, 1964, 109). Aptinkamas ir Juškos žodyne bei jo tautosakos rinkiniuose (J; JD 258; JV 1022). Šį pavadinimą vartoja vakarų žemaičiai, Klaipėdos krašto aukštaičiai ir dalis vakarų aukštaičių kauniškių (LKA I, 115 t., 193; Историхо-этнографич. атлас Прибалтики, Одежда, Рига, 1986, 12 t.; LKŽ V, 480, 482). Iš vokiečių šį žodį pasiskolino ir latviai, plg. lat. ķedele, ķedelis ‘sijonas’, Kuršių nerijos kuršininkai, plg. kuršinink. ķedile ‘t. p.’, ir lenkai, plg. le. kiedel ‘palaidinis’ (Sehwers, Sprachlich-kulturhistorische Untersuchungen, 1953² 1953, 62, 232; ME II, 359; Pietsch, Fischerleben auf der Kurischen Nehrung, 1982, 78; Sławski SEP II, 179t.) [95]. Lietuvių kalboje vartojami ir kiti iš to paties šaltinio kilę pavadinimai, plg. kedelỹs ‘švarkas’, kìtelis, kìtlius ‘kariško sukirpimo švarkas; drobinis švarkas’ (LKŽ V, 840, 904, 905).
Šaltinis:
Sabaliauskaitė-Liutkevičienė 1997a, 94

© 2007–2012 Vilniaus universiteto Filologijos fakultetas