Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Rezultatai
Antraštė:
kedė́ti
Reikšmė:
trūkinėti, plyšti
Straipsnelis:
žr. kedenti
Šaltinis:
Мартынов 1968, 64
Antraštė:
kedė́ti
Reikšmė:
įtrūkti, trakštelėti, įskilti
Straipsnelis:
[Šaknys, kurių s-mobile stovi prieš priebalsį, tėra vien struktūriniai šaknų variantai, turėję komponentą s po to paties priebalsio (šis priebalsis galėjo būti išplėstas):] 1. Šaknis *ks- ‘mušti, (ir nužudyti), kirsti, traiškyti, kalti, kasti, rausti, gremžti, kasyti, liesti’ [138]: variantas *k- – s. i. kr̥dhuḥ ‘nukirstas, sutrumpintas’, persų kāfađ ‘kasa’, gr. κόπτω ‘smogiu, nukertu’, κάπετος ‘urvas, griovys, kapas’, κεντέω ‘duriu’, lo. carpo ‘nuplėšiu, smulkinu, skaldau’, cudo ‘mušu, beldžiu, kalu’, s. v. a. häre, härwen ‘aštraus skonio’, houwan ‘kirsti’, hantag ‘aštrus’, humbal ‘kamanė’, toch. B kau- ‘nužudyti’, lie. kedė́ti ‘trakštelėti, įskilti’, kė́daras ‘atraiža’, kapóti, kãpas, kir̃pti, kir̃sti, kálti, káuti ‘mušti, kirsti, smogti’, kamãnė, prasl. kopati, krajь, krojiti, krivъ, *čьr̥ta, *kortъkъ ‘trumpas’, *kolti ‘durti, smeigti’, kolъ, kovati, čȩti ‘pradėti’, konьcь, komolъ ‘beragis, baužas’, komarъ, čьmelь ir kt.
Šaltinis:
Мельничук 1984 (1986), 137–138
Antraštė:
kedė́ti
Reikšmė:
plyšti, sprogti, trūkinėti, sutrūkti, suplyšti, atsidaryti
Straipsnelis:
žr. kėdoti
Šaltinis:
Schuster-Šewc 1985, 744–745
Antraštė:
kedė́ti
Straipsnelis:
žr. akis
Šaltinis:
Schmalstieg 1991 (1992), 71
Antraštė:
kedė́ti
Reikšmė:
barsten
Straipsnelis:
[Aptariama Winterio dėsnio svarba baltų ir slavų etimologijos studijoms. Dar neaišku, ar Winterio dėsnis veikė prieš ide. *‑dH‑ grupę. Pvz.:] lie. kedė́ti, kedù ‘barsten’ kilo iš šaknies *(s)kedh₂- ‘zersplitten, zerstreuen’.
Šaltinis:
Young 2008a, 207
Antraštė:
kedė́ti
Reikšmė:
retėti, erdėti, rigzti < *skirtis, skleistis
Straipsnelis:
Lietuvių kalbos veiksmažodis turintis vokalinį plėtiklį -e- ir vienu konsonantiniu plėtikliu išplėstą šaknį, pvz., šiuo atveju *sk-. Šis veiksmažodis turi šakninių refleksų ar vedinių kitose indoeuropiečių kalbose. Lie. kedė́ti, kẽda / -ė́ja ‘retėti, erdėti, rigzti’ < ide. *sk- / *sek- ‘kirsti, skelti’; ide. *(s)kedh₂- ‘kirsti, skelti’; s. i. skhadate ‘skelia’, gr. σκεδάννυμι ‘blaškyti, vaikyti; skaldyti’, toch. B śtata ‘du streutest’. Vediniai: av. sciṇdaiieti ‘zerbricht, zerstört’ ir kt., gr. σκίδνημι ‘išsklaidau’, (σ)κίδαμι ‘t. p.’., s. ang. scateren ‘mit Gekrach auseinander reiβen, laut lichen’.
Šaltinis:
Jakulis 2004, 145; 227–228

© 2007–2012 Vilniaus universiteto Filologijos fakultetas