Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė
Paieška
Ieškomas
žodis
Ieškoti fragmento
Paskiausiai ieškota:
kiauras
.
Rezultatai
Antraštė:
kiáuras
Straipsnelis:
[Autorė, norėdama pagrįsti hipotezę apie antrinį abliautą, nurodo r. dial.
ускирёк
‘nuolauža, skeveldra’, kurį Miklošičius priskyrė sl.
*skor- / *ščer-
]. Tai tegali būti motyvuojama numanomu redukcijos
*skъr-
buvimu. Ir semantiškai, ir formaliai prie jo priartėja r.
чýрка
, turintis
eu
eilės vokalizmą ir sietinas su lie.
kiáuras
, la.
caũrs
‘prakiuręs’, lie.
kiùrti
. Toliau baltų žodžiai siejami su ide.
*(s)kēur-
‘pjauti, rauti, rėžti’ > sl.
*čur- / *skyr-
lizdu: plg. lie.
skiaurė̃
‘prakiuręs luotas’ ir gr.
σκῦρος
‘akmens nuolaužos, skalda’, go.
skaurō
‘kastuvas’. Yra pagrindo etimologiškai susieti
ускирёк
ir
чурка
.
Šaltinis:
Варбот 1984
, 125
Antraštė:
kiáuras
Straipsnelis:
Lie.
kiáuras
(Pokorny IEW, 954 prie
skēu-
‘gremžti’), plg. sl.
*čavrěti
(rytų, pietų sl.) ‘džiūti, liesėti, eiti niekais’ : r. dial.
чáвереть : чáвреть : чáврить
‘džiūti (apie žolę); netekti sveikatos; pūti’ (dar s.-kr. dial.
čȁvoriti
‘vargti, kamuotis, [le.] męczyć się w nędzy i starości’) – rytų ir pietų sl. žodžių ryšys bei jų etimologija neaiški.
Šaltinis:
SłPr
II, 119
Antraštė:
kiáuras
Reikšmė:
skylėtas
Straipsnelis:
Rytų sl. kamienas
*čur-
(r.
чурак, чурдан
‘trumpas rąstgalys, trinka, kelmas’ [ir kt.], ukr.
цурка
‘lazdelė’) paprastai gretinamas (žr.: Vasmer REW III, 359) su lie.
kiáuras
, la.
caûrs
‘skylėtas’. Jei pirmine šaknimi laikysime
*skeur-
(< ide.
*(s)keu- / *(s)kou-
‘pjauti’), tai šios šaknies
o-
vokalizmo tęsiniais galime laikyti r. dial.
кури́к
‘pleištas malkoms skaldyti’ [64],
кýрица
,
окруче
‘užlenktas sijos galas, ant kurio padėtas latakas lietaus vandeniui nutekėti’,
кýрки
‘pušies, eglės kankorėžiai’ [ir kt.]. Prielaida, kad kamienai
*čur-
:
*kur-
genetiškai susiję
o / e
kaita, manytume, yra tikėtina.
Šaltinis:
Куркина 1971 (1973)a
, 63–64
Antraštė:
kiáuras
Reikšmė:
skylė, skylėtas
Straipsnelis:
R. dial.
вы́чурки
pl. (rečiau
вы́чурок
) ‘seni, palaikiai batai’ [24] (reikia turėti galvoje, kad panašios leksemos dažnai yra kilusios iš veiksmažodžio ‘draskyti, pjauti’, plg. r. dial.
кóромы
‘nuavėti batai’, mūsų nuomone, <
*korm-
ar
*kъrm-
< ide.
*(s)ker-m-
‘pjauti’) skaidome į priešdėlį
вы-
, priesagą
-ок-
(
*-ък-
) ir šaknį
-чур-
(
*čur-
). Todėl mums rodos, kad
вычурок
derėtų sieti su hipotetiniu veiksmažodžiu
вычурить
, kuris reikštų ‘pjauti, durti…’, plg. r. dial.
чурить
‘ruošti padarinę medieną (pagal išmatavimus)’, [25… 26]. Taigi r. dial.
вычурок
(
*вычуръкъ
) turime aiškinti lygia greta su
*вычурить
‘pjauti, atskirti’ < ide.
*(s)keu-r-
‘pjauti, atskirti, drėksti’. Pirminė
вычурок
reikšmė buvusi ‘tai, kad perpjauta, pradurta, skudurai’. Šis sl. žodis savo semantika artimas lie.
kiáur[a]s
‘skylėtas’, la.
caũrs
‘kiauras’, o kartu ir ukr. dial.
цýравый
‘skarmaluotas’. Būdinga ir tai, kad iš ide.
*(s)keu-
‘pjauti’ +
-d-, -t-
kildinama visa grupė žodžių, kurių semantika panaši į ankščiau aptartų r., ukr., lie., la. žodžių semantiką, plg. lie.
skùduras, skiáutė, skùtas
(plačiau apie lie.
skùduras
ir sl. atitikmenis žr.: Л. В. Куркина, Этимология 1978, Москва, 1980, 42–43).
Šaltinis:
Петлева 1981 (1983)
, 23–26
Antraštė:
kiáuras
Straipsnelis:
Gr.
a-scyron
(
ἄσκυρον
, Diosc. III, 155), jonažolės (
hypericum perforatum
) pavadinimas. Remiantis mažais ar gausiais šio augalo lapų įdubimais, gr. žodis galėjo nusakyti tą patį augalą, kaip ir pranc. žodis
millepertuis
. Iš tiesų, jis turi ide. šaknį
skeu-
‘pramušti skylę’ (Pokorny IEW, 954), iš kur ir lie.
skiaurė̃
‘kiaura valtis’,
kiáuras
, gr.
σκῦρος
‘instrumentas akmenims pramušti’ ir t. t. Žodžio pradžios
a
yra gerai žinomas priešdėlis (žr.
hypericon
).
Šaltinis:
Carnoy 1959
, 41
Antraštė:
kiáuras
Straipsnelis:
žr.
kiurti
Šaltinis:
Варбот 1985 (1988)
, 23
© 2007–2012
Vilniaus universiteto
Filologijos fakultetas