Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: kiauras.

Antraštė:

kiáuras

Straipsnelis:

[Autorė, norėdama pagrįsti hipotezę apie antrinį abliautą, nurodo r. dial. ускирёк ‘nuolauža, skeveldra’, kurį Miklošičius priskyrė sl. *skor- / *ščer-]. Tai tegali būti motyvuojama numanomu redukcijos *skъr- buvimu. Ir semantiškai, ir formaliai prie jo priartėja r. чýрка, turintis eu eilės vokalizmą ir sietinas su lie. kiáuras, la. caũrs ‘prakiuręs’, lie. kiùrti. Toliau baltų žodžiai siejami su ide. *(s)kēur- ‘pjauti, rauti, rėžti’ > sl. *čur- / *skyr- lizdu: plg. lie. skiaurė̃ ‘prakiuręs luotas’ ir gr. σκῦρος ‘akmens nuolaužos, skalda’, go. skaurō ‘kastuvas’. Yra pagrindo etimologiškai susieti ускирёк ir чурка.

Šaltinis:

Варбот 1984, 125

Antraštė:

kiáuras

Straipsnelis:

Lie. kiáuras (Pokorny IEW, 954 prie skēu- ‘gremžti’), plg. sl. *čavrěti (rytų, pietų sl.) ‘džiūti, liesėti, eiti niekais’ : r. dial. чáвереть : чáвреть : чáврить ‘džiūti (apie žolę); netekti sveikatos; pūti’ (dar s.-kr. dial. čȁvoriti ‘vargti, kamuotis, [le.] męczyć się w nędzy i starości’) – rytų ir pietų sl. žodžių ryšys bei jų etimologija neaiški.

Šaltinis:

SłPr II, 119

Antraštė:

kiáuras

Reikšmė:

skylėtas

Straipsnelis:

Rytų sl. kamienas *čur- (r. чурак, чурдан ‘trumpas rąstgalys, trinka, kelmas’ [ir kt.], ukr. цурка ‘lazdelė’) paprastai gretinamas (žr.: Vasmer REW III, 359) su lie. kiáuras, la. caûrs ‘skylėtas’. Jei pirmine šaknimi laikysime *skeur- (< ide. *(s)keu- / *(s)kou- ‘pjauti’), tai šios šaknies o-vokalizmo tęsiniais galime laikyti r. dial. кури́к ‘pleištas malkoms skaldyti’ [64], кýрица, окруче ‘užlenktas sijos galas, ant kurio padėtas latakas lietaus vandeniui nutekėti’, кýрки ‘pušies, eglės kankorėžiai’ [ir kt.]. Prielaida, kad kamienai *čur- : *kur- genetiškai susiję o / e kaita, manytume, yra tikėtina.

Šaltinis:

Куркина 1971 (1973)a, 63–64

Antraštė:

kiáuras

Reikšmė:

skylė, skylėtas

Straipsnelis:

R. dial. вы́чурки pl. (rečiau вы́чурок) ‘seni, palaikiai batai’ [24] (reikia turėti galvoje, kad panašios leksemos dažnai yra kilusios iš veiksmažodžio ‘draskyti, pjauti’, plg. r. dial. кóромы ‘nuavėti batai’, mūsų nuomone, < *korm- ar *kъrm- < ide. *(s)ker-m- ‘pjauti’) skaidome į priešdėlį вы-, priesagą -ок- (*-ък-) ir šaknį -чур- (*čur-). Todėl mums rodos, kad вычурок derėtų sieti su hipotetiniu veiksmažodžiu вычурить, kuris reikštų ‘pjauti, durti…’, plg. r. dial. чурить ‘ruošti padarinę medieną (pagal išmatavimus)’, [25… 26]. Taigi r. dial. вычурок (*вычуръкъ) turime aiškinti lygia greta su *вычурить ‘pjauti, atskirti’ < ide. *(s)keu-r- ‘pjauti, atskirti, drėksti’. Pirminė вычурок reikšmė buvusi ‘tai, kad perpjauta, pradurta, skudurai’. Šis sl. žodis savo semantika artimas lie. kiáur[a]s ‘skylėtas’, la. caũrs ‘kiauras’, o kartu ir ukr. dial. цýравый ‘skarmaluotas’. Būdinga ir tai, kad iš ide. *(s)keu- ‘pjauti’ + -d-, -t- kildinama visa grupė žodžių, kurių semantika panaši į ankščiau aptartų r., ukr., lie., la. žodžių semantiką, plg. lie. skùduras, skiáutė, skùtas (plačiau apie lie. skùduras ir sl. atitikmenis žr.: Л. В. Куркина, Этимология 1978, Москва, 1980, 42–43).

Šaltinis:

Петлева 1981 (1983), 23–26

Antraštė:

kiáuras

Straipsnelis:

Gr. a-scyron (ἄσκυρον, Diosc. III, 155), jonažolės (hypericum perforatum) pavadinimas. Remiantis mažais ar gausiais šio augalo lapų įdubimais, gr. žodis galėjo nusakyti tą patį augalą, kaip ir pranc. žodis millepertuis. Iš tiesų, jis turi ide. šaknį skeu- ‘pramušti skylę’ (Pokorny IEW, 954), iš kur ir lie. skiaurė̃ ‘kiaura valtis’, kiáuras, gr. σκῦρος ‘instrumentas akmenims pramušti’ ir t. t. Žodžio pradžios a yra gerai žinomas priešdėlis (žr. hypericon).

Šaltinis:

Carnoy 1959, 41

Antraštė:

kiáuras

Straipsnelis:

žr. kiurti

Šaltinis:

Варбот 1985 (1988), 23