Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė
Paieška
Ieškomas
žodis
Ieškoti fragmento
Paskiausiai ieškota:
kiltis
.
Rezultatai
Antraštė:
kìltis
Reikšmė:
giminė
Straipsnelis:
žr.
kelis
Šaltinis:
Smoczyński 1982
, 223
Antraštė:
kiltìs
Straipsnelis:
žr.
kelys
Šaltinis:
Urbutis 1958
, 217
Antraštė:
kiltìs, kìltis
Straipsnelis:
žr.
kelti
Šaltinis:
Hamp 1976a
, 36
Antraštė:
kiltìs
Reikšmė:
giminė
Straipsnelis:
žr.
kilti
Šaltinis:
Трубачев 1959b
, 149
Antraštė:
kiltìs
Reikšmė:
kilmė, gentis, kamienas
Straipsnelis:
S. sl.
člověkъ
, s. s.-kr.
človek
, s. č.
člověk
(ir kt. slavų klb.) kildinu iš praformos
*čelověkъ
‘žmogus’, o ne iš
*čьlověkъ
[…] [80][…][81]. Šis slavų žodis ne kartą etimologizuotas (žr. liter. straipsnyje), bet Cimerio (Zimmer. AfslPh 2, 1877, 346–7) hipotezė man rodosi esanti kol kas patikimiausia. Cimeris sl.
čelověk
dalina į
*čelo
‘gentis, kamienas’ ir
-věkъ
(pastaroji dalis atitinka lie.
vai̇̃kas
‘sūnus, samdinys’). Leksema
*čelo
sl. kalbose nepaliudyta, nors turime vėlesnį priesagos
-jadь
vedinį
čeljadь
; manyčiau galime daryti prielaidą, kad minėtasis pamatinis žodis yra egzistavęs.
*čelo
giminaičiais laikau gr.
τέλος
‘pulkas, būrys (tarnų), kareivių kolona’, galbūt lie.
kiltìs
,
kìltis
, la.
cilts
‘giminė, karta, gentis’; labai abejoju, kad galima čia priskirti s. i.
kúlam
‘kaimenė, minia, būrys’,
kr̥šṭí-
‘žmonės’, taip pat ir air.
cland clan
‘palikuonys’, kimr.
plant
‘liberi, fillii’. Negalime atmesti, kad ne tik gr.
τέλος
, bet ir
*čelo
reprezentuoja
-os
/
es-
kam.; šis
*kᵂelos
galbūt reiškia ‘karių, tarnų būrys’ [83]. Ar siejasi sl.
věkъ
‘gajumas, gyvybinė energija’ (iš pastarojo toliau ‘gyvenimas, gyvenimo laikas, amžius’) < ide.
*veik-
‘stengtis, pavargti, jėgą vartoti’ su mūsų
-věkъ
(= lie.
vai̇̃kas
)? B. Čiopas (Čop B. Slavistična revija 5–7, 1954, 235–6), etimologizuodamas
vai̇̃kas
ir
čelověkъ
, pastarąsias leksemas kildina iš ide. šaknies
*Hu̯ei-
‘augti’ (het.
ḫuitar
‘galvijai, gyvuliai’, lo.
vīs
‘gajumas’,
vir
‘vyras’, lie.
vei̇̃sti
); B. Čiopas, kaip ir O. N. Trubačiovas,
-kъ
laiko priesaga (aš su tuo nesutinku) [84]. Mano nuomone,
-věkъ
ir lie.
vai̇̃kas
reikia skirti prie ide.
veik-
(lo.
vincere
, go.
weihan
‘kovoti’, lie.
vei̇̃kti
, isl.
vėig
f.,
vėigr
m. ‘jėga’, lie.
viekà
,
viẽkas
‘t. p.’). Jie su
věkъ
ir
viẽkas
yra formaliai identiški [85]. Taip pat manau, kad sl.
věkъ
, lie.
viẽkas
‘Kraft’ atspindi sen. Nomen actionis
*vóikos
‘t. p.’; o
čelověkъ
ir
vai̇̃kas
atspindi sen. Nomen agentis
*voikás
‘der die Kraft anwendet, der Starke’. Lie.
vai̇̃kas
reikšmė ‘darbininkas’ (plg. pr.
vaix
‘samdinys’) > ‘berniukas, paauglys’ > ‘sūnus’.
Šaltinis:
Havlová 1966
, 80–86
© 2007–2012
Vilniaus universiteto
Filologijos fakultetas