Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Rezultatai
Antraštė:
kirmìs
Straipsnelis:
žr. avis
Šaltinis:
Stundžia, Venckutė 1986, 75
Antraštė:
kirmìs
Straipsnelis:
Dėl pr. g- vietoje k- plg. girmis E 786 ‘vikšras’ : lie. kirmìs M ‘wurm’.
Šaltinis:
Smoczyński 1989b, 308
Antraštė:
kirmis
Straipsnelis:
žr. kirmėlė
Šaltinis:
Buck 1949, 194
Antraštė:
kirmìs
Straipsnelis:
Pr. girmis ‘kirminas’ greičiausiai būtina konjunktūra *kirmis. Siejama su lie. kirmìs (kirmėlė̃, kir̃minas, kirmuõ ir kt., žr. Būga RR I 365: iš dalies apie formos kir̃mis /?/ patikimumą); la. cirmis (cirmenis, cìrmȩns ir kt. ME I 378, 386; taip pat plg. su kitais plėtikliais: ķirķis, ķirpis). Slavų pavyzdžiai su įprastesniu -v- (plg. r. червь, ukr. черв; s. sl. ЧРЬВЬ, bulg. чèрвей, чърв, s.-kr. цр̑в, slov. čȓv, le. czerw ir t. t.), nors pasitaiko ir su -m- (plg. slov. čȓm ‘piktvotė’, ‘kirminas’, s.-kr. цр̑н (iš *črm) ir kt.) [244].
Šaltinis:
Топоров ПЯ E–H, 243–245
Antraštė:
kirmìs
Straipsnelis:
Ide. kirmino pavadinimai skr. kŕ̥mi-, s. air. cruim, lie. kirmìs, alb. krymb, krimb ‘kirminas’.
Šaltinis:
Orel 1988, 116
Antraštė:
kirmìs
Straipsnelis:
Pr. girmis (Turbūt reikia skaityti kirmis) E 786 ‘vikšras, kirmėlė’ : lie. kirmìs, la. cirmis, cḕrme, slov. čȓm ‘Fingerwurm’, skr. kr̥mi-ḥ ‘kirmėlė, vikšras’ ir kt. žr. Walde Pokorny I, 523.
Šaltinis:
Endzelīns DI IV (2), 220
Antraštė:
kir̃mìs
Reikšmė:
kirminas
Straipsnelis:
Oset. kalm ‘gyvatė, kirminas’. ~ Bendras indoeuropietiškasis žodis, reiškiantis ‘kirminas’, s. iranėnų *kr̥mi, ide. k˳r̥mi-. Reikšmė ‘kirminas, kirmėlė’ nesvetima ir osetinų kalbai; apie tai kalba to paties žodžio variantas su abliautu kœlm ‘kirmėliuotas’ (ys-kœlm īs ‘sukirmijo’), kœlmxœrd ‘sugraužtas, išgraužtas kirminų’, plg. wallon, zulkʼ ‘kirminas’. Dėl i įtakos (plg. talm) rl. S. iranėnų → oset. al (← ar), kaip ardr̥ta […]. Plg. persų kirm, pehlevi karm, mazand. karm, gilian. kalm, kurdų kurm, kurum, Pamyro š. čīrəm, čirm, čerm, Pamyro s. čerm, Pamyro jazg. karm, Pamyro m. kərm (Зарудин, Мунд. 150), jagn. kirm, sogdų kyrm, qrm, av. kərəma- (?), s. i. kr̥mī- ‘kirminas’, lie. kirmis, airių cruim, toch. aca-karm ‘smauglys’ (ZDMG XCIV 142). – S. sl. чрьвь (r. червь), matyt, turi tą pačią šaknį, tik su kitu formantu, ir kilusi iš *kr̥mi-.
Šaltinis:
Абаев ИЭСОЯ I 569
Antraštė:
kirmìs
Straipsnelis:
O. N. Trubačiovas (Etimol. issledovanija po rusk. jaz., Moskva 1960–3, II, 34–35) prasl. leksemą *čermuxa, *čermъxa (le. trzemcha ‘ievà’) laiko giminiška su prasl. *čьrvь, tiesą sakant su morfologinio šio žodžio variantu, fiksuojamu lie. kirmìs (panašią etimologiją siūlė K. Mošynskis [Moszyński K. Pierwotny zasięg jęz. prasłow., Wrocław, 1957, 29]).
Šaltinis:
Boryś 1965, 122
Antraštė:
kirmìs
Straipsnelis:
[Rec.: R. Eckert. Die Nominalstämme auf -i im Baltischen…, 1983]. Pagrįstai archajiškais laikomi ir tie baltų i-kamieniai vardažodžiai, kurie turi visiškus atitikmenis (i-kamienius!) kitose ide. kalbose, pvz., kirmìs, šlaunìs, avìs, mirtìs.
Šaltinis:
Stundžia, Venckutė 1986, 75
Antraštė:
kirmìs
Straipsnelis:
Šalia kitų raudonos spalvos slaviškų pavadinimų s. r. чьрмьнъ (r. чермный) yra iš *чьрмь ‘vikšras’, kilusio iš *čьrmь < *kьrmь. Bendra slavams šaknis *cьrm- turi atitikmenų ide. kalbose: lie. kirmìs; la. čirmis ‘vikšras’; pr. girmis (kirmis) ‘lerva, vikšrelis’; alb. krimp; s. i. kŕmis ‘vikšras, lerva’ (Vasmer REW III 318; Sławski II 119; Pokorny IEW, 649).
Šaltinis:
Суровцова 1976, 147
Antraštė:
kirmìs
Straipsnelis:
Lie. kirmìs, acc. kir̃mį m. ir f. Formos senumą rodo pr. girmis ‘Made’ = kirmis. Variantai kir̃mės f. pl., kirmėlė̃ f., kirmuõ m. ir kir̃minas m. yra antriniai. Forma kir̃minas atitinka la. cirmins. Skr. kr̥mi-ḥ ‘kirminas’, slov. čȓm ‘landuonis; kūlės; šunvotė’. Iš šio daiktavardžio pasidarytas būdvardis: s. sl. črъmьnъ ‘ruber’, s. r. čeremnъ ‘raudonas’ etc. Vietoj *čьrmь slavų kalbose visuomet vartojama *čьrvь: s. sl. črъvь, gen. črъvi ‘vermis, tinea’, č. červ, gen. červa, s. č. črv, le. czerv, gen. czerwia, s. le. czyrzw, czyrw, iš kurių būdvardis czerwony ir daiktavardis czerwień. Forma *čьrvь vietoj *čьrmь mokslininkams dar yra mįslė. Nebėra abejonės, kad kalbama apie kontaminaciją. Forma *čьrvь v vietoj m gavo dėl labai seno daiktavardžio *norvъ įtakos: s. r. ponorovъ (resp. ponorovь) ‘lerva, žemės kirmėlė’, č. pon(d)rav, pon(d)rava, čia taip pat priklauso ir iš senųjų raštų gerai žinomas le. kolektyvinis daiktavardis pandrowie.
Šaltinis:
Otrębski 1949
Antraštė:
kìrmis
Straipsnelis:
3. Nuomonė (turiu omenyje ir iki šiol skelbtus tyrimus), kad sonantų atspindžiai albanų kalboje yra postuluojami skiemeniniai r (), turėtų būti dar tikslinama. Iš visų svarstymų apie šiuos dalykus priimtiniausia laikyti sonantų atspindžiu ri. Apie G. Mejerio (G. Meyer, Albanische Studien, III, 78 t.) pateiktus pavyzdžius, patvirtinančius aukščiau minėtą teiginį, pasakytina, jog šalia alb. krimb ‘kirmėlė’ : s. i. kr̥mi-, lie. kìrmis, air. cruim ir t. t. regime karrem ‘paprastasis sliekas’.
Šaltinis:
Çabej 1972, 137
Antraštė:
kirmìs
Reikšmė:
Wurm
Straipsnelis:
žr. kurmis
Šaltinis:
Cvetko-Orešnik 1983, 184
Antraštė:
kirmìs
Straipsnelis:
Dėl baltai, slavai turi izoglosą su albanais. […], pvz., alb. krimp ‘kirminas’, lie. kirmìs, sl. *čьrm-, s. i. kr̥mi-, taip pat alb. birë ‘skylė, plyšys’, gr. phardō ‘ariu’.
Šaltinis:
Pohl 1980, 64
Antraštė:
kirmìs
Straipsnelis:
Teigiama, kad lie. kirmìs / kirmuõ atitinka lo. vermis / vermen (vermina). Toks sutapimas nėra atsitiktinis: jį liudija s. sl. črьvь (< *qu̯r̥u̯ís ar *qu̯r̥mís), s. i. kr̥miḥ „kirmis“, s. sl. črьть-нъ „raudonas“ – le. czermień „Calla palustris“, dar plg. formas *kr̥-mís ir *kr̥-men. Čia lietuvių kalbos pavyzdžiai rodo, kad ir lotynų kalboje m priklauso šakniai, o ne priesagai.
Šaltinis:
Откупщиков 1967b, 125–126
Antraštė:
kìr̃mis
Reikšmė:
bičių perai
Straipsnelis:
Lie. kir̃mis, -io, kìrmis, -iẽs (kirmuõ, kermuõ ‘bičių perai’, kermenaĩ ‘t. p.’), la. cirmis (cìrme̦̦ns…; cêrmis, cê̦rms, cḕrme) – paveldėtinis kirmėlės pavadinimas. Tai suponuotų bl. *kirmis (ir trm. *kermis) ‘kirmėlė’ darybos antrinį suvokimą: kaip reikšmės ‘kas graužia (kerta, karpo)’ bei ‘kas varpo, urbina, rausia, brūžina’ vedinį, darybiškai skaidomą *kir-mis, (*ker-mis), kur *kir- (*ker-) laikytas darybos pamatinu kamienu, o -mis – darybos formantu.
Šaltinis:
Urbutis 1997a, 19
Antraštė:
kir̃mìs
Straipsnelis:
[aptariami praslavų daiktavardžiai su s. *--kamienu kitų ide. kalbų kontekste.] [49 išnaša] Prasl. *čŕ̥vь, *čŕ̥mь < ide. *kṷr̥-mi-, iš kur ir lie. kirmìs f., kir̃mìs m., la cirmis, pr. girmis, s. i. kŕ̥mi- ‘robak, czerw’, kr̥mi- ‘czerwona farba pochodząca z czerwia’, persų kirm ‘robak’, alb. krimp ‘t. p.’, s. air. cruim ‘t. p.’.
Šaltinis:
Ostrowski 2000c, 100
Antraštė:
kirmìs
Straipsnelis:
[Kai kurie vabzdžių pavadinimai kilo iš spalvų pavadinimų. Pvz.:] s. sl. črьmьnъ ‘red’: lie. kirmìs, air. cruim, s. i. kŕ̥mi ‘worm’.
Šaltinis:
Blažek 2000b, 362
Antraštė:
kirmìs
Reikšmė:
Wurm
Straipsnelis:
[Ginama teorija, kad ide. sprogstamųjų veliarinių priebalsių sistema buvo *k : *, o * atsirado iš *k palataliniame kontekste.] Teorija, pagal kurią baltų-slavų kalbose * buvo atsakinga už raidą * > *ur, yra problemiška, plg. lie. kirmìs ‘Wurm’, pr. girmis ‘Made’ < *kʷr̥-mi- (plg. s. air. cruim, kimrų pryf ‘Wurm’).
Šaltinis:
Lipp 2009a, 25

© 2007–2012 Vilniaus universiteto Filologijos fakultetas