Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė
Paieška
Ieškomas
žodis
Ieškoti fragmento
Paskiausiai ieškota:
klausyti
.
Rezultatai
Antraštė:
klausýti
Reikšmė:
hören
Straipsnelis:
Kad baltų ir slavų kalbose yra daug formų, kurios neatitinka taisyklės ir rodo kentuminius faktus, yra seniai žinoma ir dažnai tyrinėta. Iš didelio tokių atvejų [literatūrą žr. D. G. Miller, Pure velars und palatals in Indo-European: a rejoinder to Magnusson, Linguistics 1876, CLXXVIII, 53; reikėtų pridėti dar Bernabé Pajares, Emerita 1971, XXXIX, 96–101…] skaičiaus minėtini: […] s. i.
śr̥ṇóti
‘girdi, hört’, gr.
κλύω
, bet lie.
klausýti
‘hören’.
Šaltinis:
Tischler 1990
, 80
Antraštė:
klausýti
Straipsnelis:
Bl.-sl.-toch.-i. izoglosa
*k̑leu-
‘girdėti’ […], plg. sl.
slu-š-a-ti
, lie.
klau-s-ý-ti
, toch. B
klyaus-
, A
klyos-
, s. i.
śruṣ-
.
Šaltinis:
Kosta 1989
, 354
Antraštė:
klausýti
Straipsnelis:
Pr.
klausīton
‘išklausyti’ atitinka ne lie.
klausýti
,
klaũso
,
klaũsė
, bet yra
ē
-veiksmažodis
*klausēt
.
Šaltinis:
Hofmann 1965
, 366
Antraštė:
klausýti
Straipsnelis:
Veliarinio
k-
(vietoje
š-
) lie.
klausýti
,
kláusti
(plg. r.
слушать
) aiškinimas E. Fraenkelio žodyne vargiai priimtinas. Veliaro ir sibilanto santykio aiškinimas turėtų būti kitoks (žr. В. В. Иванов, Проблема языков centum и satəm, ВЯ 1958, IV, 12–23; В. Георгиев, Исследования по сравнительно-историческому языкознанию, М., 1958, 28–57).
Šaltinis:
Mažiulis 1961
, 248
Antraštė:
klausýti
Straipsnelis:
[Šio straipsnio tikslas – istoriniu-lyginamuoju požiūriu aptarti trijų baltų kalbų (lie., la., pr.) vadinamąją pirminę leksiką, pabrėžiant, pirma, paveldėtą ide. komponentą [t. y. archaiškas leksemas, reikšme ir forma sutampančias su giminiškų k. pavyzdžiais] ir, antra, naujus elementus [t. y. baltų-slavų naujadarus, specifinius baltiškus pavadinimus ir slaviškus bei germaniškus skolinius], atsiradusius baltų-slavų epochoje bei atskirų baltų kalbų raidoje.]
Klausyti
. Lie.
klausýti
,
klausaũ
, la.
klàusît
,
klausu
, pr.
klausīton
– iš pradžių iteratyvas iš neišsaugoto baltų kalbose tokio tipo veiksmažodžio kaip s. i.
śróṣati
‘klauso’ (
*leu-s-
). Plg. s. sl.
slyšati
(≤
*lu-s-ē-
). Laukiamą pradžioje elementą
š
(vietoj kentuminio
k
≤ ide.
*k̑
) paliudija lie.
šlóvė̃
, la.
slava
= s. sl.
slava
‘δόξα’. Plg. s. i.
śrávas
n. ‘šlovė, liaupsė’ = gr.
κλέϝος
.
Šaltinis:
Smoczyński 1982
, 236
Antraštė:
klausýti
Straipsnelis:
Pr.
klausiton
(su
-ī-
) 39₂₂ ‘išgirsti, išklausyti’ [ir kt.] :
poklusman
, lie.
klausýti
, la.
klausît
, lie.
paklùsti
ir kt., žr. ME s. v.
klàusît
.
Šaltinis:
Endzelīns DI
IV (2), 241
Antraštė:
klausýti
Straipsnelis:
Pr.
klausiton
‘girdėti’, ‘klausyti’ Schmidas, Studien zum baltischen und idg. Verbum, 1963, 13–15; IF 1963, LXVIII, 49–50 rekonstruoja pr.
klausēt
, ir ji yra siejama su la. trm.
klauseht
, taip pat su lie.
klausýti
,
kláusti
;
klausà
,
klausùs
;
klùsti
,
klùsas
,
klusnàs
ir pan.; la.
klàusît
‘girdėti’,
klàušinât
,
klaũšinât
,
klaũšņât
‘apklausinėti’;
klust
‘nutilti’,
kluss
‘tylus’,
klusêt
‘nutilti’ ir pan.
-ē
tipas būdingas slavų veiksmažodžiams. Plg.
*slušati
<
*lous-ētei̯
: s. sl.
СЛОУШАТИ
, bulg.
слу̀шат
, mak.
слуша
, s.-kr.
слу“шати
, slov.
slúšati
; č.
slušeti
, slovk.
sluša
ir pan. [51]. Kiti slavų pavyzdžiai, pratęsiantys ide.
*leu-
:
*lou-
, yra tolimesni. Iš germanų kalbų pr.
*klausēt
artimiausias yra s. v. a.
hlosēn
‘klausyti’, kuris yra iš
hlos
‘klausa’ [... 52]. Svarbią paralelę sudaro toch. A
klyọs-
, B
klyauṣ
‘klausyti’.
Šaltinis:
Топоров ПЯ
K–L, 50–52
Antraštė:
klausýti
Straipsnelis:
Tai ide. žodis, reiškiantis ‘girdėti’: šaknis
*k̑leu-
. […] Scheftelowitzius, BB XXVIII, 292 ir Meillet, MSL, XXVI, 3 teigė [ryšium su arm.
lsem
‘girdžiu’] buvus darinį su
k̑-
priesaga (
*k̑lu-k̑e
). Mano nuomone, čia yra
s-
priesaga, t. y. dezideratyvinis darinys […]. [Tos pat nuomonės vėliau Meillet, MSL, XV, 338].
s-
darinys daug geriau derėtų su ide. dialektų žodžiais nei
k̑-
darinys: plg. tik s. i.
śruṣti-
‘nuolaidumas, paslaugumas’, s. v. a.
hlosen
, lie.
klausýti
‘hören, gehorchen’, s. bažn. sl.
slyšati
‘girdėti’ ir taip pat toch. A
klyos-
, B
klyaus-
‘girdėti’ (žr. Windekens).
Šaltinis:
Solta 1960
, 95
Antraštė:
klausýti
Straipsnelis:
Lie.
klausýti
‘horchen’,
kláusti
‘fragen’, la.
klàusît
‘hinhorchen’, pr.
klausīton
‘erhören’: s. sl.
slušati
‘hinhören’,
sluchъ
‘Gehör’.
Šaltinis:
Каралюнас 1966
, 124
Antraštė:
klausýti
Straipsnelis:
[Aptariami pirminių slavų prezensų dariniai.] *
k‘lew
- yra tęsiamas lie. vksmž. formoje
klausaũ
,
klausýti
, kurių interpretacija pagal yra tokia: iteratyvas iš pirminio vksmž. *
kliausu
, plg. s. i.
śróṣati
su disimiliacija į *
šlaus
- < *
k‘low-s
-, plg. lie.
šlovė̃
(Smoczyński, Język litewski w perspektywi porównawczej, 2001, 141).
Šaltinis:
Sowa 2003
, 287-288
Antraštė:
klausýti
Straipsnelis:
[Aptariamos trijų ide. gomurinių priebalsių serijos albanų, armėnų ir mesapų kalbose.] Mesapų
klaohi
‘klausyk!’, plg. lie.
klausýti
, alb.
quhem
‘ich heisse’.
Šaltinis:
Hajnal 2004
, 140 išn. 50
Antraštė:
klausýti
Straipsnelis:
[Aptariami netaisyklingi slavų ir baltų kalbų fonologiniai atitikmenys, rodantys kontaktus su kitomis mažiau ar daugiau artimomis ide. tarmėmis.]
Gutturalwechsel
atvejus galima paaiškinti kaip perimtus iš
centum
arba pra-
satəm
tarmių: pr.
klausiton
‘hear’, lie.
klausýti
‘ask’, bet la.
sluvêt
‘be known’, lie.
šlovė̃
‘fame’, s. sl.
sluti
,
slovǫ
‘call, name’,
slava
‘fame’. Ide. *
k̑leu
-, plg. s. i.
śrava
- ‘praise’, gr.
klé(w)os
‘praise’.
Šaltinis:
Andersen 2003
, 54–58
Antraštė:
klausýti
Reikšmė:
(zu)hören
Straipsnelis:
[Ginama teorija, kad ide. sprogstamųjų veliarinių priebalsių sistema buvo *
k
: *
kʷ
, o *
k̑
atsirado iš *
k
palataliniame kontekste.] Tai remia atvejai su variantais *
k
~*
k̑
, pvz.: lie.
klausýti
, la.
klàusît
, pr.
klausīton
‘(zu)hören’, alb.
quhem
‘ich heiße’ : lie.
šlovė̃
, la.
slava
‘Ruhm’, s. sl.
slava
‘Ruhm’,
slovo
‘Wort’,
slyšati
‘hören’, s. i.
šrávas
- ‘Ruhm’,
šróṣati
‘hört’ [ir kt. pvz.] < ide. *
klou̯
-, *
klu
- / *
k̑leu̯
-.
Šaltinis:
Lipp 2009a
, 15
Antraštė:
klausýti
Straipsnelis:
Prūsų kalbos dalyvis nom. pl. fem.
poklausīmanas
interpretuotinas kaip *
pa-klausìna-m-ās
. Kadangi lie.
vartýti
atitinka prūsų
wartint
,
wartinna
, neturėtų stebinti, kad ir lie.
klausýti
atitinka prūsų kalbos veiksmažodis su
-ina-
. Plg. dar pr. *
statint
(1 pl.
preistattinnimai
) ir lie.
statýti
.
Šaltinis:
Smoczyński 1989c
, 192
© 2007–2012
Vilniaus universiteto
Filologijos fakultetas