Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: klebėti.

Antraštė:

klebė́ti

Reikšmė:

rasseln, knarren, klappern; lotterig sein, wackeln

Straipsnelis:

žr. klabėti

Šaltinis:

Otrębski 1963a, 25

Antraštė:

klebė́ti

Straipsnelis:

Sl. *klebeta ir jo vediniai (ukr. клебета ‘slander = šmeižtas, liežuvavimas’, lenk. klebotać ‘to stir up (water) = (iš)maišyti (vandenį)’, č. kl’ebeta ‘slander; chain made of paper of various coloms = šmeištas; įvairiaspalvis popierinis vėrinys’ ir kt.) gali būti [149] sulyginti su lie. klebė́ti ‘to get loose = atsipalaiduoti’. Įdomu, kad šie žodžiai turi retą priesagą *-et- (ir bl., ir sl. leksemos turi tą patį formantą) – plg. Otrębski (1965, 249), Sławski (Słownik prasłowianski, 1974, 53).

Šaltinis:

Osipova 1992, 148–149

Antraštė:

klebė́ti

Reikšmė:

judėti, klibėti, krutėti; pamažu šį tą dirbinėti

Straipsnelis:

R. хлябать šnek. ‘klebetuoti, klebėti; klerti, smukinėti’, le. chlębać ‘krypuoti, į šonus linguoti’, kai kurių autorių siejamas su lie. klebė́ti, klẽba, -ė́jo ‘judėti, klibėti, krutėti; pamažu šį tą dirbinėti’, la. klabêt, -u, -ẽju. Semantiškai r. хлябать yra panašus į lietuvių kalbos veiksmažodžius, tačiau fonetiškai juos susieti sunkoka.

Šaltinis:

Jakulis 2004, 127–128