Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė
Paieška
Ieškomas
žodis
Ieškoti fragmento
Paskiausiai ieškota:
klekėti
.
Rezultatai
Antraštė:
klekė́ti
Reikšmė:
klappern; glucksen
Straipsnelis:
žr.
klabėti
Šaltinis:
Otrębski 1963a
, 25
Antraštė:
klekė́ti
Reikšmė:
barškėti
Straipsnelis:
Pr.
*klek-
atstatoma pagal vietovardį
Clekine
. Numanomas ryšys su la.
kleķe
,
kleķene
;
kleķêt
ir pan. (ME II, 221) arba su lie.
klekė́ti
‘barškėti’,
klekénti
,
klẽkinti
, taip pat plg.
klẽkas
‘purvas, mėšlas’ ir pan.;
klekė̃
,
klẽkenas
‘karvės išmatos’,
klẽkena
;
klẽkis
‘kad daug kleka, kalba’; ‘suzmekėlis’ ir pan. (LKŽ VI, 39–43); sl.
*klekъ
,
*kleknǫti
,
*klekъtati
ir kt. (žr. Fraenkel LEW, 268).
Šaltinis:
Топоров ПЯ
K–L, 56
Antraštė:
klekė́ti
Reikšmė:
šusti, pūti, sukristi tarškinti (apie kleketą), kleketuoti; kriuksėti; garsiai kalbėti, juoktis; kliukėti (apie skystį); virti, kunkuliuoti
Straipsnelis:
R.
клeкнуть
‘vysti, raukšlėti, džiūti’ galėtų būti siejamas su aptariamuoju lietuvių kalbos veiksmažodžiu, bet funkciškai jis artimesnis lie. intarpiniams veiksmažodžiams
klèkti
,
kleñka
,
klẽko
‘tenėti; krešėti; akti’. Aptariamasis lietuvių kalbos veiksmažodis gali būti lyginamas su bžn. sl.
клекътати
‘schreien’; r.
клектáть
,
клекчý
‘kleketuoti (apie plėšrius paukščius)’; s. sl.
klьčitati
,
klьčištǫ
,
klьčišteši
‘заставлять стучать’; slov.
kleketáti
‘griausti, belsti; terškėti, terkšti; pliauškėti’; le.
klekotać
,
klektać
‘krekėti; plepėti’, nes yra savarankiški reduplikaciniai imitatyvai, susiję su garsažodžiu *
kle-
.
Šaltinis:
Jakulis 2004
, 137; 131
© 2007–2012
Vilniaus universiteto
Filologijos fakultetas