Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: krekėti.

Antraštė:

krekė́ti

Reikšmė:

kriuksėti (apie kaulę); čiaukšėti, čeksėti (apie šarką); kikenti

Straipsnelis:

Šio veiksmažodžio atitikmenys kitose kalbose: le. krzeczać (< *krekěti, plg. dar krzekać ‘krekintis’) ‘girgždėti, kvaksėti, kriuksėti’, la. krecêt ‘užkimti, gargždėti’ (plg. dar la. krèkt ‘крякать, смеятся’). Greičiausiai tai yra savarankiški atskirų kalbų garsažodžio (V. Mažiulis jį vadina quasiverbum) *kre- ‘kriuksėti, kriokti, kvaksėti ir pan.’ reduplikaciniai forminiai. (Plg. dar č. krokati ‘karkti’, slov. krȃkati ‘t. p.’ [< interj. bl.-sl. *krăk]. Pr. *krak ir sufikso tā vedinys yra pr. kracto *[kraktā] ‘juodoji meleta’ ir lie. krakė́ti, krãka, -ė́jo ‘kikenti, krizenti, juoktis’).

Šaltinis:

Jakulis 2004, 117–118

Antraštė:

krekė́ti

Reikšmė:

tirštėti, krešėti, klekti

Straipsnelis:

Č. kr̆ehnouti ‘starren, mürbe werden’ gali būti siejamas su aptariamuoju lietuvių kalbos veiksmažodžiu : la. krecêt, -u / -ẽju, -ẽju ‘tirštėti, krešėti’. Slavų pavyzdys artimesnis intarpiniam krèkti, kreñka, krẽko ‘tirštėti, krešėti’. V. Mažiulis (PKEŽ II 253–258) rekonstruoja verb. bl.-sl. krek- ‘suktis, lenktis’ (> verb. bl. *krek- / (dial.) krēk- ‘suktis, lenktis’ > lie. krek-(ė́)-ti ‘tirštėti, krešėti, apskręsti, aplipti (apie ką) ir pan.’ < ‘lanksčiai apie ką apsisukti resp. apsisukti’), bet č. křehnouti nemini.

Šaltinis:

Jakulis 2004, 137

Antraštė:

krekė́ti

Reikšmė:

tirštėti, krešėti, apskresti, aplipti

Straipsnelis:

Lietuvių kalbos veiksmažodis turintis vokalinį plėtiklį -e- ir vienu konsonantiniu plėtikliu išplėstą šaknį, pvz., šiuo atveju *skr̥-. Šis veiksmažodis turi šakninių refleksų ar vedinių kitose indoeuropiečių kalbose, pvz., gr. κρέκω ‘mušu šaudykle, t. y. audžiu; leidžiu garsą’, la. krecêt, -u, -ẽju ‘tirštėti, krešėti’.

Šaltinis:

Jakulis 2004, 145; 228

Antraštė:

krekė́ti

Reikšmė:

to get strong

Straipsnelis:

[Aptariami netaisyklingi slavų ir baltų kalbų fonologiniai atitikmenys, rodantys kontaktus su kitomis mažiau ar daugiau artimomis ide. tarmėmis.] Gutturalwechsel atvejus galima paaiškinti kaip perimtus iš centum arba pra-satəm tarmių: lie. krekė́ti ~ krešė́ti ‘to get strong’.

Šaltinis:

Andersen 2003, 57