Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė
Paieška
Ieškomas
žodis
Ieškoti fragmento
Paskiausiai ieškota:
kryžius
.
Rezultatai
Antraštė:
krỹžius
Straipsnelis:
Šiame areale [=latvių kalboje] lie.
strė́nos
atitikmuo yra la.
krusts
, dažniausiai
krusti
, slavizmas, sukryžmintas su lo.
crux
(ME II, 289t.). Iš tiktųjų šis žodis reiškia ‘kryžius’, bet taip pat yra gavęs ir antrinę aptariamą anatominę reikšmę, kaip lie.
krỹžius
(Fraenkel LEW, 300t.; LKŽ VI, 672t.), kuris irgi yra slavizmas ir taip pat gali būti žodžio
strė́nos
sinonimas (plg. taip pat vok.
Kreuz
). Tad dabar latvių kalba neteko galbūt pirminio baltų epochos žodžio, išlaikyto lietuvių ir prūsų kalbose.
Šaltinis:
Ademollo Gagliano 1992
, 162
Antraštė:
krỹžius
Straipsnelis:
Dauguma žodžių, reiškiančių ‘kryžius’ kilę iš lo.
crūx
, kuris paplito kaip ‘kryžius’ iš krikščionybės terminologijos, nes religinė reikšmė jau yra antrinė. Lie.
kryžius
< le.
krzyż
, kuris kaip ir kiti vakarų slavų šios reikšmės žodžiai: s.-kr.
križ
, č.
kříž
ir t. t. atkeliavo arba per germanus, arba romanus.
Šaltinis:
Buck 1949
, 902–903
Antraštė:
krỹžius
Straipsnelis:
Pr.
scrīsin
(su
-z-
; acc. ) 51₁₁ ‘Kreuz’ [ir kt.] – kaip ir lie.
krỹžius
‘t. p.’ – iš le.
krzyż
‘t. p.’.
Šaltinis:
Endzelīns DI
IV (2), 308
Antraštė:
krỹžius
Straipsnelis:
žr.
krikštas
Šaltinis:
Safarewicz 1969
, 228–229
Antraštė:
kryžius
Straipsnelis:
Zinkevičiaus knygos recenzijoje (Zigmas Zinkevičius, Krikščionybės ištakos Lietuvoje: Rytų krikščionybė vardyno duomenimis, Vilnius: Katalikų akademijos leidykla, 2005, 112 p.) pabrėžiama, kad autorius, be žodžių
Kalėdos
,
Kūčios
,
Velykos
,
krikštas
,
kryžius
,
bažnyčia
,
gavėnia
ir
nedėlia
kilmės, kiek naujau aiškina
kryžiaus
leksemos kilmę: labiau pabrėžiamas ankstyvas jo skolinimasis iš rytų slavų, o iki šiol buvo įprasta manyti, kad patys rytų slavai jį perėmę iš lenkų.
Šaltinis:
Judžentis 2007
, 157
© 2007–2012
Vilniaus universiteto
Filologijos fakultetas