Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė
Paieška
Ieškomas
žodis
Ieškoti fragmento
Paskiausiai ieškota:
kulšis
.
Rezultatai
Antraštė:
kulšis
Straipsnelis:
žr.
klyvas
Šaltinis:
Топоров ПЯ
K–L, 43
Antraštė:
kùlšis
Straipsnelis:
Pr.
culczi
‘šlaunis, kulšis’ (nom. sg. f.), tikėtinai rekonstruojama
*culczē
(: lie.
kùlšė
) [257]. Artimiausiai siejasi su lie.
kùlšė, kùlša, kùlšis
(LKŽ VI, 849–850);
kulkšìs, kulkšnìs, kulkšnỹs, kul̃kšnas, kulkšnė̃, kulkšna; kul̃kštinas, kùlkšinė, kul̃kštenas, kul̃kštena, kul̃kštymas
; galiausiai
kul̃nas, kulnìs, kulnė̃
šalia išvestinių –
kùlšinti, kulšiúoti, kulkšė́ti, kulkšniúoti, kulkšnóti, kulniúoti, kul̃nyti, kulnė́ti, kulnóti
ir pan. (LKŽ VI, 841–846, 849–850; plg. [Vitkausko] Šiaurės rytų dūnininkų žodyną, 158–159). Latvių kalboje taip pat yra tikslus atitikmuo –
kùlša, kul̂ša; kulksnis, kulksna, kul̂kša
‘šlaunis’,
kulkšņa
‘pažastis’;
kulna, kul̂ne
(plg. EH, 671). Rekonstruojama neginčijama bl.-sl. forma [258]
*kulk-
su įvairiais plėtikliais:
-n-, -sn-/-šn-, -š-
[... 261]. Pati ši forma ne pirminė, o iš
*kel- : *skel-
‘lenkti’, ‘kreivinti’ ir pan. (Pokorny IEW, 928).
Šaltinis:
Топоров ПЯ
K–L, 256–261
Antraštė:
kùlšis
Straipsnelis:
(Autorius aiškina armėnų kalbos fonetinės sistemos susidarymą. Ide.
*i̯
kai kuriuose junginiuose veikiamas metatezės, po sklandžiųjų ir nosinių sonantų, t. y. po
*ri̯, *li̯, *ni̯
, pereina į
yra, yl, yn
). Ide.
*kl̥i̯i-
arba
*kəli̯i- > kʿayl
‘žingsnis’ šalia
*skl̥i̯i-
arba
*skəli̯i >
arm.
cʿayl
‘kirkšnis’ ? (plg. gr.
σκέλος
‘šlaunis; koja’,
κῶλον
‘kūno dalis: koja, ranka, galūnė’, lo.
calx
‘kulnas, pėda’, lie.
kùlšė, kùlšis
‘šlaunis’).
Šaltinis:
Джаукян 1982
, 72
Antraštė:
kùlšis
Reikšmė:
Hüfte, Oberschenkel
Straipsnelis:
[Ne visai užtikrintai siejami] pr.
culczi
‘šlaunis, kulšis’ (E 138), lie.
kùlšis
‘Hüfte, Oberschenkel’, serb.
kụk
‘šlaunis, koja Hüftbein’, turbūt taip pat toch. A
kolye
‘šlaunis, kulšis’.
Šaltinis:
Euler 1983
, 39
Antraštė:
kùlšis
Straipsnelis:
[Straipsnyje aptariami dabartinės baltarusių kalbos lituanizmai]. Br.
ку́льша
‘kulšis, šlaunis; (šieno, šiaudų vežimo) kampas, kertė’ БРС 407, plg. Stankevičius К V 118; AK 286 nr., kur
кульша
nurodomas tarp gubos pavadinimų (plg. br.
ля́шка
‘kulšis’ ir ‘guba’); dar žr. Jablonskis LŽ 109, 313. Kaip tarminį žodį pažįsta ir kiti artimieji slavai: r.
ку́льша
,
ку́льжа
‘šlaunikaulis’, ukr.
ку́льша
‘šlaunis šieno vežimo (ar kūgio) kampas’, le.
kulsza
‘šlaunikaulis, šlaunis’ SJP II 628 (
kulsze
dgs. ‘šlaunys, strėnos’), ‘šlaunis’ Otrembskis JP XVI 82, GJL I 69, Zdancevičius LP VIII 343, reikšmėmis ‘šlaunikaulis; šlaunis; šieno vežimo (ret. kūgio) kampas’ ZPSS 294 t., 308 (su variantais
kulsa
,
kulš'is
ir kt.; 1 ir 3 rkšm.
kulsa
iš Kudzinovskis ABSl I 224. Iš lie.
kùlšis
,
kùlšė
; literatūrą nurodo Fasmeris ЭСРЯ II 413, Frenkelis LEW 308 (papildomai minėtinas Briukneris KZ XLVI (1914) 230).
Šaltinis:
Urbutis 1969a
, 62–63
Antraštė:
kùlšis
Straipsnelis:
[Recenzuojamas T. Sciaškovič
Šaltinis:
Grinaveckienė 1973
, 221
Antraštė:
kùlšis
Reikšmė:
бедро
Straipsnelis:
žr.
kulšė
Šaltinis:
Стариченок 1989
, 432
© 2007–2012
Vilniaus universiteto
Filologijos fakultetas