Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Rezultatai
Antraštė:
kur̃šė
Straipsnelis:
Lietuvių retkarčiais pavartojamas ir žodis kur̃šė [pietinės v. a. tarmės], plg. Merga susirišo skarelę į kuršę LKŽ VII 973, adv. kur̃šiškai, plg. Užsigobus skepečiukę kuršiškai LKŽ VII 973. LKŽ skepetaitę, rišamą į kuršę, aiškina kaip skarelę, rišamą mazgu užpakalyje, plg. dar kur̃šintis ‘rištis skarelę mazgu užpakalyje’. Nors nelengva dabar pasakyti to žodžio reikšmę, bet sprendžiant iš aukščiau pateikto konteksto, žodis kur̃šė kažkada galbūt žymėjo savotišką skarelę. jis nesunkiai galėjo būti padarytas iš šaknies kur- ‘pjauti, kirpti’ (ide. *ker-), kadangi ir žodis skara eina į ide. šaknį *(s)ker- ‘pjauti, kirpti’ [Fraenkel LEW]. Kad ir kaip ten būtų, žodis kur̃šė (ar kur̃šiškai), be abejo, yra susijęs su veiks. kurti, kadangi jo priesaga -šė yra nesunkiai sugretinama su kitų žodžių priesaga -šė, plg., pvz., paĩkšė ‘paika moteris’ (: paĩkti ar paĩkas), plìkšė ‘plikas, neturtingas žmogus’ (: plìkti ar plìkas).
Šaltinis:
Kazlauskas 1968a, 60–61

© 2007–2012 Vilniaus universiteto Filologijos fakultetas