Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Rezultatai
Antraštė:
kurkulai̇̃
Straipsnelis:
Alb. qurra, qyrra pl. f. ‘įnosės snarglys’. Ne skolinys iš turkų kir ‘nešvarumas, dėmė’. Žodis su ekspresyvia geminacija -r-, kurio pamatinė forma yra qur, qurë. Atstatomas į *kr̥-, kor-, kurio skiemeninis likvidinis priebalsis išvirto į ur. Šis žodis gali būti giminiškas su lie. krenkù, krèkti ‘sukrešėti’, kurkulai̇̃, r. (u)krjak ‘kurkulai’, s.-kr. okrijek ‘vandens putos, dumbliai’, vok. Rogen ‘ikrai’ ir t. t.
Šaltinis:
Çabej 1965b, 44–45
Antraštė:
kurkulaĩ
Reikšmė:
frogspawn
Straipsnelis:
Knygoje aptariami pragermanų n kamieno daiktavardžiai, iš kitų kamienų daiktavardžių išsiskiriantys vokaline ir konsonantine šaknies variantų įvairove. Viena iš n kamieno daiktavardžiams būdingų šaknies balsių alternacijų yra *e : *u kaita, ji būdinga ir ‘fish roe’ reikšmės leksemoms. Rekonstruojami trys pragerm. *hrēhō, *hrugeni ‘fish roe’ kamieno variantai: 1. *hrēhan-: isl. hrái m. ‘swarm of water fleas’; 2. *hrugan-: vid. ang. rowe ‘fish roe’, vid. olandų roge ‘t. p.’, s. vok. a. rogo m. ‘t. p.’; 3. *hrugna-: s. isl. hrogn n. ‘fish roe’, vid. vok. ž. rogen ‘t. p.’, s. vok. a. rogan m. ‘t. p.’, vok. Rogen ‘t. p.’. Dariniai *hrugan- ir *hrugna- paprastai lyginami su baltų ir slavų giminiškais žodžiais lie. kurkulaĩ m. pl. ‘frogspawn’, la. kur̃kulis ‘t. p.’, slovn. krȃk ‘t. p.’ ir slovn. krẹ́k ‘t. p.’ < *kreh₁k-o- (Pokorny IEW, 619; Stang 1972, 30). Jei žodis yra veldinys iš praide. tarmių, germanų šaknis *hrug- teoriškai galėtų tęsti silpnojo laipsnio šaknį *krh₁k-. Tačiau turėtų būti paaiškinta pragerm. vokalizacija *hrug-, o ne **hurg-. Atsižvelgiant į slovn. pamatinį laipsnį krẹ́k, atrodo įmanoma, kad pirminė silpnojo laipsnio *hurg- buvo pakeista į *hrug- pagal pamatinio laipsnio formą, norint panaikinti Schwebeablautą. Iš germanų kalbų, toks pamatinis laipsnis yra paliudytas isl. hrái ‘swarm of water fleas’, atsiradęs iš *hrahan- arba *hrēhan-. Pastaroji forma atrodo tinkamesnė iš baltų-slavų perspektyvos.
Šaltinis:
Kroonen 2011, 171–172

© 2007–2012 Vilniaus universiteto Filologijos fakultetas