Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė
Paieška
Ieškomas
žodis
Ieškoti fragmento
Paskiausiai ieškota:
kušlas
.
Rezultatai
Antraštė:
kùšlas
Reikšmė:
silpnas, liguistas, schwächlich
Straipsnelis:
Pr.
kuslaisin
(acc.) iš junginio
ucka kuslaisin
59₉ ‘silpniausias, [vok.] schwächsten’ : lie.
kùšlas
, la.
kusls
,
kust
ir kt., apie tai Lewys IF, XXXII, 164 bei Walde Pokorny I, 468.
Šaltinis:
Endzelīns DI
IV (2), 247
Antraštė:
kùšlas
Reikšmė:
aklas, pusaklis, silpnas, blogas, nesvarbus, niekingas, mažas
Straipsnelis:
Pr.
kuslaisin
‘silpniausias’ (adj. superl.) akivaizdžiai siejasi su lie.
kùšlas
,
kušlùs
‘aklas, pusaklis’, turinčiu dar ir reikšmes: ‘silpnas’, ‘blogas’, ‘nesvarbus’, ‘niekingas’, ‘mažas’. Taip pat plg.
kušlà
‘vargšas’, ‘mažaūgis’, ‘neišvaizdus’ ir pan. (LKŽ VI, 994). Čia priklauso ir la.
kusls
‘mažas’, ‘silpnas’, ‘bejėgis’, ‘gyvas’, ‘užsidegantis’, ‘nekantrus’ ir pan. (ME II, 328; EH 680: dar ‘blogo regėjimo’). Latvių kalboje yra ir šios reikšmės veiksmažodis –
kust
(
kùstu
,
kusu
) ‘tirpti’, ‘lydytis’, ‘pavargti’ (> ‘silpti’), jo vedinys –
kusinât
, bet ir
kûsât
‘virti’, ‘kunkuliuoti’, ‘kilti’ (plg.
kūsât
‘tirpti’),
kûsêt
,
kūsuls
[358]. Manoma, kad prie šios eilės galima priskirti
kūsêt
(ME II, 338),
kustêt
‘judėti’, ‘krutėti’ ir pan. Šalia formų
kus-
:
kūs
ir la.
kūsls
‘pavargęs’, ‘silpnas’, ‘suglebęs’. Dėl to reikia dar prijungti ir lie.
kùšti
(
kuñša
/
kū̃šta
) ‘pradėti judėti’, ‘krutėti’, ‘knibždėti’ (plg.
sukùšti
),
kuštė́ti
(
kùšta
,
-ė́jo
) ‘judėti’, ‘svyruoti’, ‘drebėti’, ‘dirbti’ šalia
kuštė́ti
reikšmių ‘tuštėti’, ‘džiūti’, ‘vysti’; ‘sekti’, ‘lysti’, ‘mažėti’ ir pan. (ir netgi ‘šnibždėti’), žr. LKŽ VI, 996–998,
kušė́ti
(LKŽ VI, 991–992) ir pan. [359]. Iš slavų kalbų iki šiol tebuvo nurodoma tiktai bažn. sl.
късьнъ
, bulg.
къ̀сно
‘vėlu’, s.-kr.
ка̏сно
, slov.
kəsan
‘sulėtėjęs’, ‘vėlus’; r.
кóсный
. Reikšmių atotrūkis išnyksta dėl tipologiškai dažno reikšmių ‘lėtas’ ir ‘silpnas’ ryšio. Slavų kalbose yra dar kitų, iki šiol nepastebėtų paralelių: r.
ки́слый
(plg.
кусéль
); bažn. sl.
кыслъ
,
кыселъ
, bulg.
кѝсел
, s.-kr.
ки̏сео
, slov.
kísel
; č.
kyselý
, slovk.
kyslý
, le.
kisły
ir kt. Čia svarbios yra reikšmės, nurodančios tam tikrą būsenos pakitimą.
Šaltinis:
Топоров ПЯ
I–K, 357–359
Antraštė:
kùšlas
Reikšmė:
kas neprimato, spangys, žabalas
Straipsnelis:
žr.
kušlikas
Šaltinis:
Zinkevičius 1987
, 111
Antraštė:
kùšlas
Reikšmė:
silpnų akių
Straipsnelis:
Būdvardis
kùšlas
‘silpnų akių’– prabaltų laikų (LKŽ VI 994), plg. la.
kusls
‘leisgyvis, silpnas; mažas’,
kust
‘silpti; tirpti’, pr.
stesmu vcka kuslaisin dijlapagaptin
‘tam silpniausiam darbo įrankiui’ (dem schwechesten werckzeug) III 97₇ (Mažiulis PKEŽ II 320tt. ir lit.).
Šaltinis:
Ambrazas 2006
, 20–21
Antraštė:
kùšlas
Reikšmė:
nevarīgs, vārgs, akls
Straipsnelis:
[Straipsnyje aptariamos lie. ir la. k. būdvardžių semantinių pakitimų priežastys.] Iš ekstralingvistinių priežasčių minėtinos psichologinės priežastys, iliustruojamos semantiniu leksemos lie.
kùšlas
‘nevarīgs, vārgs’ → ‘akls’ pakitimu. Žodžiai, kurie žymi kokį nors fizinį trūkumą, yra linkę virsti pejoratyvais. Paplitęs toks modelis: ‘fizinis trūkumas’ → ‘dvasinis trūkumas’ → ‘apibendrinta neigiama ypatybė, artima keiksmažodžiui (neigiamos konotacijos leksema’).
Šaltinis:
Trumpa 2007
, 91
© 2007–2012
Vilniaus universiteto
Filologijos fakultetas