Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė
Paieška
Ieškomas
žodis
Ieškoti fragmento
Paskiausiai ieškota:
kūjis
.
Rezultatai
Antraštė:
kū́jis
Straipsnelis:
žr.
geležis
Šaltinis:
Откупщиков 1974
, 18
Antraštė:
kū́jis
Reikšmė:
sunkus plaktukas įkaitintai iki raudonumo geležiai kalti
Straipsnelis:
žr.
kauti
Šaltinis:
Иванов 1986 (1988)
, 55
Antraštė:
kū́jis
Straipsnelis:
[Pateikiu žodžius (jeigu jų šaknis gerai žinoma ir kitose ide. kalbose, pastarieji žodžiai rašomi skliausteliuose), būdingus vien tik sl. ir bl. kalboms:] (lie.
kújis
= bažn. sl.
кыи
).
Šaltinis:
Endzelīns DI
II, 342
Antraštė:
kū́jis
Reikšmė:
молот
Straipsnelis:
Bendriems baltų ir slavų žodžiams, turintiems kalvininkystės semantiką, priklauso lie.
kū́jis
‘молот’, pr.
cugis
‘kūjis’ [Топоров В. Н., Прусский язык. Словарь, K–L, М., 1984, 238–241]; specializuotų kalvystės ir „ikikalvystės“ (ar dar bendresnių) reikšmių dermė charakterizuoja ir baltų bei slavų veiksmažodžius (lie.
káuju
, sl.
kujǫ
) ir lo.
cūdō
‘mušti, kalti, apdirbti metalus’, su kuriais praktiškai sutampa toch. A
kot-
, B
kaut-
(iš
kau-
‘daužti, daužyti’; vadinasi, žodį galima laikyti bendratocharų-„senovės europietiškiuoju“; jo dariniai rodo ryšį su metalurgijos vystymusi.
Šaltinis:
Иванов 1986 (1988)
, 55–56
Antraštė:
kū́jis
Straipsnelis:
Slavų garsų ir formų evoliucijos požiūriu lie.
kūjis
laikytinas nepaprastai archainiu dariniu, panašiu į rekonstruotą prasl.
*kujь
[350]. Vienas ir kitas yra iš šaknies
kovati
, lie.
káuti
, la.
kaut
‘užmušinėti’. Lie.
káuti
ir jo vediniai
kovà, kovóti
išlaikė senas reikšmes, nesisiejančias su kalvininkyste, o
kū́jis
turi naują reikšmę. Remiantis lyginamąja charakteristika, slaviškas žodis apibūdinamas kaip archaizmas, o lietuviškas – potencialus naujadaras. Tokiu būdu tarp
kyjь
ir
kūjis
pripažįstamas tik formalus tapatumas.
Šaltinis:
Трубачев 1966
, 350–351
Antraštė:
kū́jis
Straipsnelis:
Prasl.
kyjь
‘kūjis’ (bulg.
куяк
, s.-kr.
kȕjak
, slov.
kȋj
, r.
кий
, č.
kyj
, slovk.
kyj
, le.
kij
, luž. a.
kij
, luž. ž.
kij
), ‘vėzdas, lazda’ rekonstrukciją patvirtina baltiški atitikmenys: pr.
cugis
(<
kūjis
), lie.
kū́gis, kū́jis
. Reliktinę reikšmę ‘kūjis’ slavų kalbose įgijo kita leksema – prasl.
moltъ
, kuri baltų kalbose neturi atitikmenų.
Šaltinis:
Мартынов 1983
, 75
Antraštė:
kū́jis
Straipsnelis:
Autorius praslavų leksikoje išskirdamas sinonimų poras, nurodo baltiškus ir itališkus indigrientus, atsiradusius dėl geografinių kontaktų [8–9]. Prasl.
kyjь
‘kūjis’ (bulg.
куяк
, s.-kr.
kȕjak
, slov.
kȋj
, r.
кий
, č.
kyj
, slovk.
kyj
, le.
kij
, luž. a.
kij
, luž. ž.
kij
), ‘vėzdas, lazda, kūjis’. Rekonstruotos praslavų formos senumą patvirtina baltiški atitikmenys: pr.
cugis
(<
kūjis
), lie.
kū́gis, kū́jis
. Reikšmė ‘kūjis’ slavų kalbose yra reliktinė, nes ją ėmė įgyti kita leksema – prasl.
moltъ
, kuri baltų kalbose neturi atitikmenų.
Šaltinis:
Мартынов 1978
, 28
Antraštė:
kū́jis
Straipsnelis:
Pr.
cugis
‘kūjis’ artimiausiai siejasi su lie.
kū́jis, kujẽlis, kū́ja
(LKŽ VI, 776). Latvių kalboje žinoma tik forma f.
kũja
‘kuoka’, ‘lazda’ (ME II, 908; Ērģem. izl. vārdn. 2, 133). Charakteringi pavyzdžiai, pratęsiantys prasl.
*kyjь (<*kūj-
): r. bažn. sl., s. r.
кый, кий
‘storėjanti į viršų lazda’, bet ir ‘įtaisas didelio medinio kūjo pavidalo’ ir pan. [...]; slovk., č.
kyj
, le.
kij
; s.-kr.
kȕjȃk
, bulg.
кѝяк
, dial.
кий
ir pan. ‘Kūjo’, ‘kūjo pavidalo kuokos, vėzdo’ reikšmės priklauso prie archaiškiausių slavų žodžio prasmių [239]. Pr.
cugis
, lie.
kū́jis
, la.
kũja
ir sl.
*kyjь
iš kitos pusės charakterizuojami kaip tokio tipo vienovė, kuriai kontrastingi yra kitų kalbų pavyzdžiai.
Šaltinis:
Топоров ПЯ
K–L, 238–240
Antraštė:
kū́jis
Straipsnelis:
Negalima, žinoma, praeiti pro šalį tokių baltų-slavų terminologijos leksinių kalvininkystės izoglosų, kaip […] s. r.
кыи
[išnaša: su kalvininkystės reikšme – prieštaraujant O. N. Trubačiovo nuomonei „Ремеслен. терминал. в слав. язикax“ 1966 346, 349] – lie.
kū́jis
‘kū́jis’.
Šaltinis:
Откупщиков 1988
, 23
Antraštė:
kū́jis
Straipsnelis:
*küti, *kȍvǫ, *kovetь’
: šaknis gali būti kaip
*kau̯h-
remiantis germ.
*hauw-i/a
‘kirsti, smogti’ (s. s.
hauwan
, s. isl.
hǫggua
) ir toch. A konj. 3 pl.
kāweñc
‘žudyti’, abu iš
*káu̯h-e/o-
, nustatyta, plg. nykstamąjį balsių kaitos laipsnį
*kū-
lytyse lie.
kū́jis
(1), sl.
*kyjь
‘kūjis, Hammer’.
Šaltinis:
Rasmussen 1989
, 229
Antraštė:
kū́jis
Straipsnelis:
plačiau žr.
geležìs
[…] s. r.
кыи
– lie.
kū́jis
.
Šaltinis:
Откупщиков 1974
, 18
Antraštė:
kū́jis
Straipsnelis:
[Slavų
i
-kamieno daiktavardžiai, priklausantys akcentinei paradigmai
a
, yra linkę pereiti į akcentinę paradigmą
c
.] Lie.
kū́jis
AP1 ‘hammer’ ~ sl. *
kyjь
AP
c
(plg. slvn.
kȋj
, č.
kyj
, ru.
кий
, vns. kilm.
кия́
, dgs. vard.
кии́
). Tačiau Illich-Svitychius (1979, 59) rekonstruoja ankstesnį
u
-kamieną.
Šaltinis:
Kapović 2009
, 238
Antraštė:
kū́jis
Reikšmė:
молот
Straipsnelis:
žr.
lieti
Šaltinis:
Откупщиков 1972
, 118
Antraštė:
kū́jis
Reikšmė:
hammer
Straipsnelis:
[Aptariami laringalų metatezės -
Hi/u
- > -
i/uH
- atvejai baltų ir slavų kalbose. Pvz.:] *
kh₂u
- (plg. *
keh₂u
- ‘strike, hew’): lie.
kū́jis
‘hammer’, la.
kũja
‘stick, staff, club’. Pagal Schrijverį (
The Reflexes of the Proto-Indo-European Laryngeals in Latin
, Amsterdam-Atlanta: Rodopi, 1991, 286), lie.
káuti
‘kill; beat, fight’ turi antrinį pamatinį laipsnį iš *
kuh₂
- < *
kh₂u
-.
Šaltinis:
Young 2006b
, 233
Antraštė:
kū́jis
Straipsnelis:
Straipsnyje aptariami vietovardžiai su *
kaim
- Semboje. Lie.
kū́jis
siejamas su pr.
cugis
.
Šaltinis:
Blažienė 1989
, 22
© 2007–2012
Vilniaus universiteto
Filologijos fakultetas