Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė
Paieška
Ieškomas
žodis
Ieškoti fragmento
Paskiausiai ieškota:
lįsti
.
Rezultatai
Antraštė:
lį̃sti
Straipsnelis:
Kad Elbingo žodyno raidė <l> retsykiais parašyta vietoj <s> (plg. E 563
lalasso
← *
lasasso
‘lašiša’ [ir kt. pavz.]), tai ir E 453
nolingo
‘vadžios, vadelės, Zügel’ siūlome taisyti į *
nosingo
*/na:sing-/. Pr. *
nosingo
laikytume priesagos
-ing-
vediniu, pamatuotu E 85
nozy
‘nosis, šnervės’ (: lie.
nósis
,
-ies
‘t. p.’). Pr. *
nosing-
– tai sudaiktavardėjęs būdvardis, reiškiantis ‘susijęs, priklausąs šnervėms (arklio)’.¹³ [¹³ Trautmanas (Die Altpreuß. Sprachdenkmäler, 1910, 386) pr. E 453
nolingo
‘vadelės’ sieja su *
nolingot
‘(žemyn) linguoti, siūbuoti, suptis’ (panašiai aiškina ir V. Mažiulis, Prūsų kalbos paminklai, 1981, 301). Abiejų autorių siūlymas leksemą ‘vadelės’ sieti su ‘balnakilpė’ [E 447
lingo
‘balnakilpė, Steigbügel’) nepriimtinas dėl semantikos. Mūsų nuomone
lingo
< *
lindo
(
nd
>
ng
kaita paliudyta vietovardžiais). Taigi pr. E 447
lingo
‘balnakilpė’ yra giminiškas su lie.
lendù
,
lindaũ
,
lį̃sti
‘spraustis, grūstis’, plg.
nu-lįsti
‘siauron, ankšton vieton įsikimšti, įsisprausti; (ant ko nors) užkopti, (nuo ko nors) nulipti’. Pastaroji reikšmė gerai pritinka imantis aiškinti pr. vedinį *
linda
‘balnakilpė’ kaip ‘kilpa, kurion raitelis sėsdamas į balną, įspraudžia pėdą’.
Šaltinis:
Смочиньский 1987 (1989)
, 31
Antraštė:
lį̃sti
Straipsnelis:
Germ.
slend-a-
‘sumegzti, surišti mazgu, verschlingen’ (go.
slindan
, s. ang. tik praet. sg.
farsland
‘varschlang’, s. v. a.
slintan
‘verschlingen’), matyt, sietinas su germ. žodžių grupe ‘sėlinti, šliaužti, slinkti’ – ‘ropoti, rėplioti, kriechen’ – ‘slysti’. Reikšmės ‘schlingen’ ir ‘gleiten’ dažną sykį eina greta viena kitos. Galbūt tiesiogiai sietinas su
sleid-a-
ir laikytinas šio lyties nazalizuotu variantu? Gretinti galėtume (be
s
-moblie) su lie.
lį̃sti
,
lendù
‘šliaužti, šliaužioti, kreichen’.
Šaltinis:
Seebold 1970
, 432
Antraštė:
lį̃sti
Straipsnelis:
Toch. AB
länt-
,
lät-
‘išeiti, išvykti’ su formomis: A praes. act.
läntäṣ
, inf.
läntässi
, conj. act.
läñcäṣ
, part. praet.
laltu
,
lalntu
,
lantu
, praet. act.
läc
,
lcär
; B praes. act. caus.
läntäskeṃ
, praes. act.
lnaskau
, opt. act.
lyñit
, subst. verb.
lalñe
, praet. act.
lateṃ
,
lac
, part. praet.
ltu
. Nė vienas iki šiol pasiūlytų aiškinimų nepatenkina: gretinimas su lie.
lendù
(Petersen, Lang. 9 (1933) 17) semantiškai atmestinas; getinimas su gr. λανθάνω, ἔλαθον ‘būti paslėptam’ (Pedersen, Tocharisch (1941) 173 ir Sprach. (1944) 44, su ‘verschwinden’ > ‘weggehen’) fonetiškai nepateisinamas: gr. λαθ- akivaizdoje (šalia gr. λήθω, λᾱ́θω < ide. *
lā-
etc.) lauktume toch. *
lāt-
etc. su *
ā
< ide. *
ə₁
; toch. A praet.
läc
, B
lac
etc. aiškinimas ide. *
(e)ludhet
šviesoje (Cowgill apud Winter, IF 65 (1967) 22, su išn. 3) = su gr. ἤλυθον (Lane, GGA 214 (1962) 128) ir nepaaiškina kamieno
länt-
. Iš tikrųjų toch. AB
länt-
,
lät-
izoliuotumą pašalina gr. ἐλθεῖν ‘ateiti, atvykti’, kurio iki šiol nė viena hipotezė be sunkumų negalėjo kildinti iš ἤλυθον (žr. šiuos mėginimus Frisk, GEW I 494 (1957) ir III (1972) 86). Tuo tarpu kai B
lät-
kilo iš ide. *
l̥dh-
, tai A
länt-
iš pradžių buvo praes. kamienas su nosiniu infiksu
ln̥dh-
(žinoma, atmetant
länt
< *
lätn
: Toch. Gr. (1931) 382, išn. 1); *
londh-
pėdsaką randame A part. praet.
lantu
, kurio
-n-
yra praes. kamieno kaip ir
lalntu
(greta
laltu
, B
ltu
); *
lendh-
pėdsakas yra B opt. act.
lyñit
; žr. žemiau. [259] B dialekto kamienas
län-
analogiškai kilo iš praes. kamieno
lnaskau
< *
länt-n(ä)sk-au
, vadinasi, su priesaga
-n(ä)sk-
pridėta prie kamieno
länt-
(iš pradžių) charakterizavusio praes. Šiuo atveju svarbus supaprastinimas (Pedersen, Tocharisch (1941) 173), tai įrodoma B praes. kamieno
katn-
iš
kät
‘pradėti’ buvimu. Kamienas
län-
, kuris B opt. act.
lyñit
pavirto į *
lyänt-
, turi *
e
vokalizmo pėdsaką. Taip pat reikia nubrėžti, kad veiksmažodinis daiktavardis toch. B
lalñe
remiasi *
lä́nlñe
. Galiausiai reikia pastebėti, kad šiame toch. veiksmažodyje, kuris su gr. ἐλθει̑νrodo ide. *
eledh-
, palatalizuotas priebalsis
c
, kurį randame praet. act. A
läc
,
lcär
, B
lac
, kilo iš *
ln̥dh-
(>
länt-
), kurio palatalizuotas *
dh
po
n
normaliai perėjo į
c
.
Šaltinis:
Windekens 1976
, 259–260
Antraštė:
lį̃sti
Straipsnelis:
Lie.
lįsti
, la.
list
galbūt < ide. *
sleidh-
formų; ši šaknis matoma s. gr. ὀλισθάνω; baltiškose formose nėra pradžios
s-
(lie. formose dar ir nazalizacija).
Šaltinis:
Buck 1949
, 686
Antraštė:
lį̃sti
Straipsnelis:
K. Liukkoneno siūlomos naujos geros suomių kalbos baltizmų etimologijos: […] suo.
lintu
‘bird’ ir
lentää
‘to fly’ siejami su lie.
lį̃sti
(praes.
leñda
), taigi suo.
lintu
< bl. *
lindā
, plg. lie.
lindà
‘kleine Meise’; kitos svarbios aliuzijos yra tokie vabzdžių pavadinimai kaip
akménlinda
bei dvejopa es.
lind
reikšmė ‘bird, bee’. Pasak Liukkoneno, bl.
lindā
iš pradžių reiškė vabzdžius ir paukščius, lendančius į lizdus pro siaurą plyšelį ar mažą skylutę. Tą patvirtina ir lie.
lìndė
‘Eingangsloch des Bienennestes’. Tai puikus ir kultūriškai svarbus suo.
lintu
paaiškinimas, tačiau jis neaprėpia veiksmažodžio
lentää
, kuris vargu ar galėjo būti perimtas tiesiai iš bl. praes.
leñda
, semantikos […].
Šaltinis:
Nilsson 2001
, 190–191
© 2007–2012
Vilniaus universiteto
Filologijos fakultetas