Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Rezultatai
Antraštė:
lãžas
Straipsnelis:
lē̆gh-, lō̆g̑h-, ləg̑h ‘žemas, palinkęs’ (Walde Pokorny II, 452 t., Pokorny IEW 660) : hom. λάχεια (νῆτος, ἀκτή) ‘žemas’ (? plg. Frisk; nėra Pokorny IEW, bet tai vienintelis Pokorno pateikiamo ləg̑h- įrodymas); s. sl. lágr ‘žemas’ (iš čia anglų low), v. v. a. læge ‘plokščias’, n. vok. lā̈ge ‘žemas, plokščias’ ir t. t. (Bezzenberger BB XXIII, 301; Fick III 358; Fraenkel LEW 349⁶); lie. lúožas, naujesnis ložė̃ ‘javų nulinkimas’, ložė́ti ‘palinkti (apie javus)’ (o turbūt naujesnis), lõžinti ‘lenkti’, iš kur ir lažà, lãžos, lãžas ‘Frondienst’, paaiškinami iš lenkimosi (lož- ir laž- Fraenkel pateikia po lažà 3. ‘Frondienst’, su kai kuriais dalykais, kurie čia traktuojami kitaip), leznùs ‘nuožulnus’ (abgeschrägt, abgedach, nicht senkrech abfallend’ (Fraenkel po lė̃ksnas; la. lȩ̂zns, lȩ̂zens, lȩz(a)ns ‘plokščias, mestatus’, gal. lie. lė̃ksnas, lė̃kštas ‘plokščias’ […], la. lẽzêt, lẽzât, -uôt ‘(labai) lėtai eiti’, prūsų līse ‘kriecht’; sl. (*)lězǫ, lězti ‘šliaužti, lipti, lįsti (!)’, lažǫ, laziti ‘t. p.’.
Šaltinis:
Merlingen 1978, 55

© 2007–2012 Vilniaus universiteto Filologijos fakultetas