Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė
Paieška
Ieškomas
žodis
Ieškoti fragmento
Paskiausiai ieškota:
laikyti
.
Rezultatai
Antraštė:
laikyti
Straipsnelis:
Ide. k. dažniausiai žodžiai, reišk. ‘laikyti’, sutampa ar labai glaudžiai susiję su žodžiais, reišk. ‘turėti’, tačiau yra ir kitokių atvejų. Lie.
laikyti
, plg. pa.
lāiku
‘jie laiko’,
laikut
‘atlikti’, tai kauzat. veiksmažodis iš lie.
likti
(‘laikyti’ kaip ‘priežastis likti’ ‘cause to leaw’), giminiškas gr.
λείπω
, lo.
linquere
‘likti, palikti’.
Šaltinis:
Buck 1949
, 746
Antraštė:
išlaikýti
Straipsnelis:
Pr.
erlaikūt
‘saugoti’, ‘palaikyti’ iš
er-
ir
laikūt
. Visas žodis gali būti siejamas su lie.
išlaikýti
, su šaknies nuliniu laipsniu
išlìkti
, la.
izlìkt
‘išdėlioti’, ‘išstatyti’ (šalia lie.
lìkti
, la.
likt
), gr.
ἐκλιπής
‘paliktas’, ‘stokojantis’ šalia
ἐκ-λείπω
‘palikti’, ‘pamesti’, ‘netekti’ ir kt. Ir ypač lie.
atlaikýti
(plg.
atlaikaĩ
),
atsilaikýti
(plg.
atlìkti, atsilìkti
), la.
atlikt
‘atlikti’, ‘pasilikti’,
atlikas
‘liekanos’,
atlikums
; sl.
*ot-lěk
(s. r.
олѣкъ
).
Šaltinis:
Топоров ПЯ
E–H, 78–79
Antraštė:
įlaikýti
Straipsnelis:
Pr.
enlaikūmai
‘likti’, ‘laikytis’, ‘tęsti’ iš
en-
ir
laik-
. Visas žodis siejamas su lie.
įlaikýti
‘neleisti’, ‘suturėti’, la.
ìelaikuôt
. Taip pat plg. gr.
ἐλλείπω
‘palikti (apsaugai)’, ‘išleisti’, ‘atsilikinėti’, ‘būti silpnam’ ir pan. Priskiriant s. č.
liknovati sě
‘šalintis’, ‘baimintis’, slovk.
liknovat’sa
‘bijotis’, č.
liknavěti, liknati
ir pan., spėjama buvus sl.
*vъ- *lik-
(
*laik-
).
Šaltinis:
Топоров ПЯ
E–H, 50–51
Antraštė:
laikýti
Straipsnelis:
Pr.
etlāikusin
‘būti išlaikomam’, ‘susilaikyti’ iš
et-
ir
laik-
. Visas žodis siejamas su lie.
atlaikýti
ir ypač
atsilaikýti
(plg.
atlaikaĩ
ir pan.); taip pat plg. la.
atlikt, atliktiês
ir kt. (: lie.
atlìkti, atsilìkti
). Labiau nutolę s. sl.
ОТЪЛѢКЪ
, s. i.
atiréka-
ir t. t.
Šaltinis:
Топоров ПЯ
E–H, 106
Antraštė:
laikýti
Straipsnelis:
Pr.
islāiku
‘išlaikyti’, ‘palaikyti’ (3. sg. praes.) atitinka lie.
iš-laikýti, iš-lìkti
, la.
iz-likt
. Tolimesni ryšiai sieja su s. sl.
ОТЪЛѢКЪ
, s. i.
atiréka-
.
Šaltinis:
Топоров ПЯ
I–K, 79–80
Antraštė:
laikýti
Straipsnelis:
Pr.
laikūt
67, 18 ‘atlikti, nuveikti’ [ir kt.] :
polīnka
, lie.
laikýti
‘halten’, la.
làicît²
‘saugoti, laikyti’ ir kt.
Šaltinis:
Endzelīns DI
IV (2), 248
Antraštė:
laikýti
Straipsnelis:
Šiaip jau sl.
lěčiti
‘gydyti’ laikomas denominatyvu besiremiančiu sl.
lěkę
‘gydymo priemonė, vaistas’, nors pastarasis daiktavardis nėra etimologizuotas (anot daugumos slavistų
lěkъ
yra dar prasl. laikų skolinys iš go. kalbos). Manome, kad darybos kryptis yra priešinga:
lěkъ ← lěčiti
. Laikykime, kad sl.
lěčiti
reikšme ‘gydyti’ istoriškai tėra tik vienas iš bendresnės reikšmės ‘daryti, veikti, kad kas nors gyventų’ atmainų (iš pastarosios bendresnės reikšmės yra ‘slaugyti, prižiūrėti, neleisti numirti’ ir ‘gelbėti nuo mirties, duodant gydomųjų priemonių’). Taigi sl. veiksmažodis
lěčiti < *laikītei
ir yra kauzatyvas, pamatuotas sl. kalbose išnykusiu intranzityviniu veiksmažodžiu [355...356]. Kad sl.
lěčiti
stebėtinai tapatus lie.
laikýti
‘daryti, veikti, kad kas nors pasiliktų, liktų’, tai veikiausiai sl. veiksmažodis atspindi bl.-sl.
*laikītei
< bl.-sl.
*leik-/*lik-
< ide.
*leikʷ-/*likʷ-
‘likti’.
Šaltinis:
Smoczyński 1987b
, 355–357
Antraštė:
laikýti
Straipsnelis:
Remiantis s. r.
lěču, lěčiti
‘gydyti’, r.
lečítь
‘t. p.’, s. č.
léčiti
, s. le.
leczyć
‘t. p.’, rekonstruojama prasl.
*lěčiti
(Sławski SEJP IV, 104). Šiaip jau minėtoji lytis laikoma
*lěkъ
‘vaistai’ (Sławski, ibid.) vediniu [18], kuris esąs germanizmas (Sławski, op. cit., 124). Vaillant (Gramm. des lang. slav., 1974 IV, 97)
*lěčiti
laiko germanizmu, plg. go.
lēkinōn
‘gydyti’. Šios hipotezės nėra įtikinamos. Manykime, kad
lěčiti
yra paveldėta iš bl.-sl., o
lěkъ
pastaruoju veiksmažodžiu pamatuota. Taip pat laikykime, jog istoriškai
lěčiti
reikšmė ‘gydyti’ beesanti platesnės sąvokos ‘stengtis, kad kas gyventų’, iš kurios nesunkiai išvedama ‘palaikyti gyvybę’ bei ‘traukti iš mirties nasrų, gydyti’, dalis. Dabar laikykime, kad
lěčiti
yra
o-
vokalizmo kauzatyvas, kurio
ě < *ai
, t. y.
*laikītei
. Matome, kad pastarasis sl. veiksmažodis gali būti giminiškas su lie.
laikýti
‘sprawiać, żeby zostało; zachować, utrzymać’ bei la.
laicît
‘aufsparen, längen, erhalten, vorschieben, streichen, massieren’. Lie.
laikýti
yra
liekù, likaũ, lìkti
‘(po)zostać (plg. dial. su infiksu
linkù
, kurį atliepia pr.
polīnka
‘pozastoje’) kauzatyvas (
lěčiti
pamatinio intranzit. veiksmažodžio neturime).
Šaltinis:
Smoczyński 1989a
, 18–19
Antraštė:
laikýti
Straipsnelis:
žr.
taikyti
Šaltinis:
Smoczyński 1989c
, 186
Antraštė:
laĩkyti
Straipsnelis:
Pagal Saussure’o dėsnį (cituojama: Saussure 1896: 157), lie. *
laĩkyti
(
aĩ
+
ý
) virto
laikýti
, o žodyje
ráižyti
[originale –
ráizyti
] (
ái
+
ý
) kirčio vieta liko nepakitusi.
Šaltinis:
Fecht 2010
, 26
© 2007–2012
Vilniaus universiteto
Filologijos fakultetas