Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė
Paieška
Ieškomas
žodis
Ieškoti fragmento
Paskiausiai ieškota:
lakoti
.
Rezultatai
Antraštė:
lakóti
Reikšmė:
„traukinti pieną su šliužu“
Straipsnelis:
Vokiečių kalbos duomenys padeda paaiškinti
lakóti
reikšmę ir surasti bendrašaknių leksemų šiam retam lie. veiksmažodžiui išeiti iš izoliuotumo. Vok. kalba turi veiksmažodžių
gerinnen
„sustingti, surūkti, suklekti, zusammen laufen“, „susitraukti, surūgti, suklekti (apie pieną)“ ir
rinnen
„bėgti, tekėti, sroventi“, „bėgti; tekėti, bėgti“ priešpriešą. Lie. tokio pobūdžio priešpriešą sudaro
lakóti
ir
lė̃kti
(
lẽkia
,
lė̃kė
) „skristi, bėgti; smarkiai skubinai eiti, važiuoti, joti“ Vok. semema „rūgti, stingti, klekėti (apie pieną); rauginti, traukinti“ pasirodo veiksmažodžių
rinnen
ir
laufen
priešdėlinėse formose, vad., tam tikrais atvejais ji yra išriedėjusi iš reikšmės „bėgti, lėkti, mauti; bėgti, tekėti, sroventi“ (dar plg. šv.
löpa
„bėgti“,
löpna
„rūgti, gižti“). Iš čia nebesunku padaryti išvadą, kad
lakióti
ir
lė̃kti
ne tik semantiškai (73) giminingi, bet ir pirmasis iš pastarojo kilęs, plg.
skalóti
(
-ója
) „skarti, šerpetoti“ :
skélti
(
skẽlia
,
skė̃lė
);
platóti
(
-ója
) „kloti, tiesti; (refl.) plėstis, plisti“ :
plė̃sti
(plẽčia,
plė̃tė
);
kratóti
(
-ója
) „(refl.) drebėti, virpėti, kukčioti“ :
krė̃sti
(
krẽčia
,
krė̃tė
) „drebinti, purtyti“. Tad kad kalbos faktas užfiksuotas [tik Nesselmanno] žodyne, dar nėra pakankamas pamatas jį laikyti realiai gyvojoje kalboje nebuvusiu, pramanytu. V.
lakóti
Prūsų lietuvių tarmėje veikiai buvo senesnių laikų vedinys, kadangi iš
lė̃kti
jis pasidarytas su šaknies balsių kaita
e
:
o
(>
a
), kuri yra archaiška [be to, su formantu
o
< ide.
ā
< proto ide.
-eh₂
]. Dėl tos priežasties minėtų vok. veiksmažodžių įtaka galėjo būti daugiau katalizatoriaus pobūdžio – padėjo iš pirminės reikšmės „versti, sulėkti, subėgti, lakinti“ išsikristalizuoti
lakóti
reikšmei. Ir kiti judėjimo veiksmažodžiai (pvz.,
bė́gti
,
šókti
,
šanki̇̀
)... pieno traukimo resp. gižimo, rūgimo reikšmę yra taip pat turėję Prūsų lietuvių tarmėse ir pateko į to krašto žodynus:
pienas sušoka, sukreka, subėga
R 293, Mž 392 ir kt.
Šaltinis:
Karaliūnas 1991
, 72-73
© 2007–2012
Vilniaus universiteto
Filologijos fakultetas