Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: lapė.

Antraštė:

lãpė

Straipsnelis:

V. Windekes (Essays in Historical Linguistics in Memory of J. A. Kerns, 1981, 339–340) nepamatuotai siūlo het. huelpi- ‘jaunas, naujas, šviežias, neišnokęs; ką tik atsivestas jauniklis (veršiukas, ėriukas, ožiukas)’ sieti su gr. (ϝ)ἔλπω ‘viltis, tikėtis’, lo. volup ‘malonu, miela’ (*welp-), lepos ‘žavesys’ (*wlep-), lepidus ‘malonus’. M. Furlanas (M. Furlan, Linguistica 1984, XXIV, 455–466) pateikia tą pačią šaknį, manydamas pastarąją slypint tokiuose „sąmojinguose, originaliuose“ gyvulių pavadinimuose: lo. volpē, lie. lãpė ‘plėšrus šunų šeimos žvėrelis’ bei lo. lupus, ang. wolf.

Šaltinis:

Puhvel HED III, 332

Antraštė:

lãpė

Straipsnelis:

Arm. ałuēs ‘lapė’ kilęs iš *u̯l̥p, -lup-, reiškusio plėšrų gyvūną (panašų į šunį, pvz., ‘lapę’, ‘šakalą’, ‘vilką’). Armėniškas žodis kilęs iš formos *alōpekú(s). Plg. s. i. lōpāśaḥ ‘šakalas; lapė’, gr. ἀλώπηξ ‘lapė’ (mot. gim.), lie. lãpė (plg. ide. u̯l̥-p-, lu-p-e, *u̯l̥-qʷ ‘vilkas’ reikšme ‘staugiantis žvėris’ drauge su paprastesnėmis šaknimis *u̯el, vellō, voltur).

Šaltinis:

Туманян 1968, 59

Antraštė:

lãpė

Straipsnelis:

Lie. lapė, la. lapsa, gr. ἀλώπηξ, lo. vulpēs giminiški s. i. lopāça- ‘šakalas’, av. raopi- ‘šuns rūšis’, n. pers. rōbāh ‘lapė’. Bet fonetiniai ryšiai labai sudėtingi ir neaiškūs. Kitose ide. kalbose žodžiams, reiškiantiems sąvoką ‘lapė’, paimti tokie pamatiniai žodžiai, kurie reiškia ‘raudoną spalvą’, ‘uodegą’ ir t. t. Daugelio žodžių etim. neaiški.

Šaltinis:

Buck 1949, 186

Antraštė:

lãpė

Straipsnelis:

Šiaip jau etimologinių žodynų gr. ἀλώπηξ, s. i. lopāśá-, av. urupis, lo. uolpēs laikomi giminiškais, nors, naudodamiesi tradiciniais ide. rekonstrukcijos metodais, paaiškinti minėtų lyčių vokalizmą kažin ar beišgalėsime [21]. Pirmiausia pasakytina, kad kiekvienam iš tų žodžių, kurie dažniausiai siejami su ankščiau minėtomis 4-iomis lytimis, negalime nustatyti priimtinos prolytės; jie reiškia ir ‘lapė’ (gr. ἀλώπηξ), iš ‘šakalas’ (s. i.), ir ‘laukinė katė’ (lie. vilpišỹs), ir ‘katė’ (vid. pers. gurpak), iš ‘šuo’ (av.) [22]. Solidžiuose etimologiniuose žodynuose mūsų ankščiau minėti žodžiai nemėginami sieti vieni su kitais, nors ir prieš tokią galimybę griežtai nepasisakoma [23]. Mūsų aptariamas lytis galime skaidyti: 1) išplėstos formantu -p : lo. uolpēs, lie. lãpė bei naujasis plėtiklis -pēk, plg. gr. ἀλώπηξ, -pēko, plg. s. i. lopāśá; formantas -i, kur skirtina av. urupis, ir su naujuoju plėtikliu lie. vilpišỹs [24]. Man rodos, kad seniausias formantas yra -p; -k yra abejotinas, o -kʷ, be jokios abejonės, yra naujausias. Taigi skirtingi vienos šaknies variantai buvo pasitelkti pavadinti vis kitiems gyvūnams, kurie visi, išskyrus vieną, priklauso šuninių būriui. Vadinasi, jeigu šaknis, reiškianti ‘baltas’ yra tos pačios kilmės, tai galime tvirtinti, kad iš senų laikų egzistavo tendencija šitą šaknį atskirti nuo gyvūno ar gyvūnų pavadinimo, kurie dėl savo kailio imti įvardinti kaip ‘baltieji’ (‘matinis baltas’, ‘pilkšvas’ kaip prieštara *leukʷós). Štai kodėl būdvardis ‘baltas’ įgyja formas *alō-, *alu-, *alau- ir *albh-, kurios vartotos būdvardiškai, o išplėstos formantu -p (vėliau ir -kʷo-) denominatyviškai balto kailio gyvūnams pavadinti.

Šaltinis:

Adrados 1985, 21–25

Antraštė:

lãpė

Straipsnelis:

Pr. lape E 658 ‘lapė’ : lie. lapė, apie tai Walde-Pokorny I, 317.

Šaltinis:

Endzelīns DI IV (2), 250

Antraštė:

lãpė

Straipsnelis:

Lie. lãpė, la. lapsa, pr. lape – senas pavadinimas (ide. *u̯lop-) giminiškas [219] su lo. uolpes, gr. ἀλώπηξ. Baltų kalbose taip pat išliko variantas vilp- (ide. *u̯l̥p-), būtent lie. žodyje vilpišỹs ‘laukinis katinas’.

Šaltinis:

Smoczyński 1982, 219–220

Antraštė:

lãpė

Straipsnelis:

Gr. ἀλώπηξ, -εκος f. ‘lapinas, lapė’. Beveik iki pat žodžio galo atliepia arm. ałuēs (kuriame ē yra antrinio pailginimo, gen. -esu). Taip pat primenama lie. lâpė, la. lapsa. S. i. lopāša- ‘šakalas’ ir v. persų rōpās ‘lapė’ rodo diftongą. Nestebina gr. k. guturalinė priesaga. Žodžio formų kaita skirtingose ide. kalbose paaiškinama laisvais pasikeitimais, atsiradusiais dėl žodyno draudimų ir eufemizmų subtilybių. Dėl bibliografijos žr. Frisk GEW ir W. Hawers, Neuere Lietratur zur Sprachtabu, 16, 47–49.

Šaltinis:

Chantraine DEG I, 68

Antraštė:

lãpė

Reikšmė:

geltonas valgomas grybas, gaidelis, voveraitė

Straipsnelis:

[Vertinys yra] lãpė, lapáitė ‘geltonas valgomas grybas, gaidelis, voveraitė’ Lz, [plg.] lisyčià, lisicà Zt (LKA I 97).

Šaltinis:

Vidugiris 1997, 167

Antraštė:

lãpė

Straipsnelis:

Etimologiškai neskaidrus lieka žodis, reiškiantis lapę: pr. lape..., plg. lie. lãpė, la. lapsa, su kitu šaknies balsių kaitos laipsniu s. i. lapāśáḥ „lapė, sakalas“..., su kita žodžio pradžia gr. ἀλώπηξ, arm. ałuēs, lo. vulpēs²⁷ [²⁷dėl s. i. Mayrhofer III 115 t.; lie. lãpė formaliai niekaip nesusijusi su lo. vulpēs, žr. Bammesberger, Fs. Stang, Stockholm 1970, 39 t. t.]. Tikras, patikimas yra tik bl. lyginimas, tačiau žvelgiant į s. i. lyginamąją grupę, reikėtų pagalvoti apie seną po kalbas keliaujantį žodį (pan. kaip dėl obuolio).

Šaltinis:

Euler 1985b, 92

Antraštė:

lãpė

Straipsnelis:

[Arm.] ałuēs, ałuesu „lapė“ [Lit.:] Hübschmann. AG I 415; Walde- Pokorny, I 317; Adjarian, Arm. Wurzelwörterbuch I 157; šio žodžio atitikmenys yra gr. (ἀλώπηξ), la. volpēs, bl. (vilpišỹs „wilde Katre“, lãpė „Fuchs) ir iran. (av. urupiš „tam tikra šuns rūšis“, n. pers. roba „lapė“). Faktas, kad žodis reiškiąs „lapė“, paplitęs ne visose ide. kalbose, taip pat ir reikšmės svyravimas (šuo, katė) aiškintinas tabu poveikiu, kaip galiausiai nustatė Havers, Sprachtabu 47 t. t. -k- priesaga sieja arm., gr., bl., kur dar priskirtini ir la. lapsa bei s. i. lopaśa „šakalas, lapė“² [² W. Schulze, Kleine Schriften 219 arm. formą kitaip teigia buvus *lup-, kaip lo lupus iš *vl̥k- „vilkas“. Fraenkelis, KZ 63 (1936) 189 t. kalba apie gr. ἀλώπηξ = lie. lãpė, o arm. žodžio nemini]. [...] gr. ir arm. žodžių pamatinė forma yra bendra – *alōupek- [...].

Šaltinis:

Solta 1960, 119

Antraštė:

lãpė

Straipsnelis:

Furlan (Linguistica 24/1, 1984, 455–4) lygina het. hwēlpi- ‘pesh, young, tender, unripe’ = ‘šviežias, jaunas, švelnus, neprinokęs’ (n. subst. ‘young animal’ = ‘jaunas gyvūnas (?)’ su lo. lepos ‘cham’ = ‘žavesys’, lie. lepùs ‘soft’ = ‘minkštas’ bei įvair. ide. žodžiais ‘vilkas’ ir ‘lapė’ (gr. ἀλώπηξ‘lapė’, lo. volpēs ‘t. p.’, lie. lapė, lo. lupus ‘vilkas’, germ. *wulfaz ‘t. p.’ > s. ang. wulf). Ryšys su lo. lepus ir lie. lepùs galimas, bet anatol. giminiškas žodis ‘vilkas/lapė’ yra het. ir luv. ulipana-, walipna- ‘wolf’ = ‘vilkas’ (< *wlēp-no).

Šaltinis:

Kimball 1992, 87–88

Antraštė:

lãpė

Straipsnelis:

Jotvingių łapʃ ‘lapė’, plg. la. lapsa, bet lie. lãpė, pr. lape.

Šaltinis:

Zinkevičius 1985b, 75

Antraštė:

lãpė

Straipsnelis:

Baltų kalbose žodis ‘lapė’ turi du variantus: i) *lapijā > lie. lãpė, pr. lape; ii) *lapsā > la. lapsa. Kuršių laps, jotvingių łapʃ (fem.) gali atspindėti m. *lapsas. Bl. f. *lapijā aiškiai implikuoja m. *lapsas, kuris gali tęsti ne tik -o-kamieną nom. sg. *-os, bet ir -es-kamieną nom. sg. *-os. Taigi galima kelti hipotezę, kad *lVp-os, *lVp-es-os davė bl. m. *lapsas, o kolektyvas *lVp-es-eH₂ davė bl. f. *lVp(e)sā > la. *lapsā. Ide. šaknies *leH₃p- etimologija: osetų læfínæ ‘šviesa’, het. lap- ‘švytėti’, gr. λάμπω ‘šviesti’, s. air. lassaim ‘liepsnoti’, lie. lópė, la. lãpa ‘deglas’, pr. lopis ‘liepsna’ ir kt. Iš tos pačios šaknies galbūt yra gr. ἀλώπηξ (su variantais) ir air. lois(e) ‘lapė’.

Šaltinis:

Blažek 1998, 27, 28–29

Antraštė:

lãpė

Straipsnelis:

[Aptariama baltų ir slavų kalbų fonologinių pakitimų relatyvinė chronologija]. Lie. lãpė ‘fox’ < *h₂wlōp-.

Šaltinis:

Matasović 2005, 151

Antraštė:

lãpė

Straipsnelis:

La. lapsa ‘fox’ (lapse, lapsis), kuršių laps ‘t. p.’, jotvingų laps ‘t. p.’ šalia lie. lãpė, pr. lape (E 658) ‘t. p.’ galima suprasti šitaip: Pradinis taškas būtų bev. gim. *lVp-os, kilm. *lVp-es-os, pl. *lVp-es-ā > bl. *lapas, reinterpretuotas kaip vyr. gim. kuršių laps ir jotvingų laps, kaip mot. gim. la. lapsa ‘fox’. Iš naujo vyr. gim. *lapas buvo daromas mot. gim. *lap-ī, vėliau perdarytas į *lap-ī-ā > *lap-ij-ā > *lap-ē > lie. lãpė, pr. lape. Šaknis *lap-: osetų læfinæ ‘bright ray, light’, het. lap- ‘to glow’, gr. λάμπω ‘I shine, I am bright’, s. air. lassaim ‘I flame’, lie. lópė, la. lãpa, pr. lopis ‘flame’ (ir kt. pvz.).

Šaltinis:

Blažek 2000b, 359

Antraštė:

lãpė

Straipsnelis:

[Aptariamos lingvistinės kalkės pr. ir jotv. toponimuose]. Upėvardis Lopatka susijęs su lie., la., pr. hidronimais, kilusiais iš bl. žodžio, reiškiančio ‘fox’ (plg. lie. lãpė, pr. lape, la. lapsa).

Šaltinis:

Witczak 2004b, 311