Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Rezultatai
Antraštė:
láužas
Reikšmė:
krūva nulaužtų šakų
Straipsnelis:
E. Fraenkelio žodyne lie. láužas gretinamas su tariamu r. lovža ‘Haufen, Zweige, Äste, Späne, die beim Holzfällen zurückbleiben’. Tačiau r. lovža nėra iš tikro r. kalbos žodis, o baltizmas, žr. Vasmer Russ. Et. Wrtb. II 51. Plg. r. kovš ‘Schöpfkelle’ iš lie. káušas ‘t. p.’ ir kt.
Šaltinis:
Skardžius 1959, 438
Antraštė:
láužas
Straipsnelis:
Baltų kalbose turime penkis pavyzdžius (plg. Illicz-Switycz 71–72 ir 86), kuriuose kirtis į akūtinę šaknį neatitraukiamas. Keturi šaknyje turi erəterHt tipo junginį. Vedų logáḥ [‘nuolauža; žemės sklypelis’] lyginant su la. laûzs, lie. láužas 3 akcentine paradigma.
Šaltinis:
Milewski 1966, 115
Antraštė:
láužas
Straipsnelis:
[Straipsnyje aptariami dabartinės baltarusių kalbos lituanizmai]. Br. лоўж (kilm. лаўжа́) ‘žabų krūva; (suversta) krūva, malka’ ДС II 99 t., plg. БРС 424; Fasmerio aiškinamas ло́вжа ‘šakų, skiedrų krūva, liekanti po miško kirtimo’ irgi, matyt, laikytinas baltarusių (ne rusų) žodžiu. Iš lie. láužas ‘krūva žabų, virbų, šakų, medgalių; suversta kokių nors netikusių, sulaužytų daiktų krūva’, žr. Blesė StB V 15, Fasmeris ЭСРЯ II 509 (vargiai teisus Frenkelis LEW 347, ловжа lygindamas su lie. laužas kaip giminišką žodį).
Šaltinis:
Urbutis 1969a, 64
Antraštė:
laužas
Straipsnelis:
žr. pelkė
Šaltinis:
Черепанова 1973, 72
Antraštė:
láužas
Reikšmė:
Haufen abgebrochener Zweige
Straipsnelis:
žr. laužti
Šaltinis:
Lipp 2009a, 13
Antraštė:
láužas
Straipsnelis:
Lie. (i)au > br. о(ё) atvejai: br. ложавiско ‘kiaulių migis; vištų gūžta smėlyje’ giminiškas su lie. láužas > лаўж > лоўж > лож + br. -авiско, plg. dar ло́ўжышча ‘netvarka, laužas’, лaўжы́шча ‘vilkų guolis; vieta, kur kieno gulėta’.
Šaltinis:
Grinaveckienė, Mackevič 1989, 71, 78

© 2007–2012 Vilniaus universiteto Filologijos fakultetas