Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paieška

Paskiausiai ieškota: laukti.

Rezultatai

Antraštė:: laukti
Straipsnelis:: Lie. laukti giminiškas la. lukāt ‘bandyti’, s. sl. lučiti ‘surasti, sutikti’, gr. λεύσσω ‘matyti’, s. i. – ‘žiūrėti’. Kitose ide. k. žodžiai, reišk. ‘laukti’, taip pat gana dažnai giminiški žodžiams, žym. sąv. ‘matyti’, ‘žiūrėti’, ‘stebėti’ ir pan. Plg. ol. wachten ‘laukti’, v. ol. wachten ‘stebėti’ = v. v. a. warten, s. v. a. wartēn ‘stebėti, žiūrėti’, giminiškas gr. ὁράω ‘matyti’ ir t. t.
Šaltinis:: Buck 1949, 837

Antraštė:: láukti
Straipsnelis:: Pr. laukīt 45, 31 ‘ieškoti’ [ir kt.] : kāimaluke, lie. láukti, la. lũkuôt, gr. λεύσσω ‘matau’, s. i. lōcatē ‘(jis) žiūri’ ir kt. žr. Walde-Pokorny II, 411.
Šaltinis:: Endzelīns DI IV (2), 251

Antraštė:: láukti
Straipsnelis:: Gr. λεύσσω ‘kreipti žvilgsnį į, žiūrėti’ […]. Aiškiai priklauso λευκός ir t. t. žodžių šeimai. Greta veiksmažodžio λεύσσω (priesaga *-ye-/-yo-) s. i. yra tematinis esam. l. su balsiu e locate (locate su locanam ‘akis’) ‘žiūrėti, suprasti’ ir besiskiriantis žodžio pradžios priebalsiu rócate ‘žibėti’. Het. turima luk-zi ‘šviesti, pasidaryti aiškiu’, kurio vokalizmas yra dviprasmiškas; lo. iteratyvas lūceo ‘apšviesti’ atliepia s. i. rocáyati ‘žibinti’. Toch. A su nuliniu vokalizmu lk-ā-m ‘aš matau’, B lkāsk-au (esam. l. su -sk-, plg. lo. lūcēscit). Su skirtinga reikšme lie. láukiu, laukti ir t. t. Dar žr. Pokorny 689.
Šaltinis:: Chantraine DEG III, 633

Antraštė:: láukti
Straipsnelis:: Jotvingių łaud ‘laukti’, plg. lie. láukti, bet la. gàidît, pr. giēidi. Vietoj samplaikos kt parašyta d.
Šaltinis:: Zinkevičius 1985b, 75

Antraštė:: láukti
Straipsnelis:: [Aptariamas prūsų Enchiridione pasitaikantis rašybos klaidų tipas: gretimų balsių sukeitimas vietomis.] Lietuviai prarado inf. *laukyti (= pr. laukīt, sl. lučiti), nors išlaikė esamojo laiko formą su o, t. y. láukiu, ir šiam láukiu sukūrė naują kvazipirminę paradigmą su bendratimi láukti, dar plg. pr. kāimaluke = <kāimlauke>, kuris rodo ryšį su laukīt ir padeda išvengti hipotezės apie /u/ : /u:/ : /au/ apofoniją, nepagrįstą prūsų kalboje.
Šaltinis:: Смочиньский 1997 (1998), 234—235