Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė
Paieška
Ieškomas
žodis
Ieškoti fragmento
Paskiausiai ieškota:
laumė
.
Rezultatai
Antraštė:
laumė
Straipsnelis:
Lie.
laumė
, la.
lauma
, galbūt giminiški s. sl.
loviti
‘griebti, čiupti’.
Šaltinis:
Buck 1949
, 1500
Antraštė:
laũmė
Straipsnelis:
[442 išnaša:] Kai kurių mokslininkų keliama mintis, kad lie.
laumė < *lou(dh)-mē
[Gāters KZ 73, 1955, 52–57; Fraenkel 1962, 345–346; Pellegrini-Prosdoximi II 133].
Šaltinis:
Szemerényi 1977
, 110
Antraštė:
laũmė
Straipsnelis:
Jotvingių
łauma
‘laimė’, plg. lie.
laũmė
‘mitologinė būtybė, tėvams sukeičianti vaikus, juos globojanti, lemianti jų ateitį ir pan.’, la.
laũma
‘skraidanti burtininkė, ragana’. Galbūt suplakta į vieną laumė (lauma) ir laimė (laima), plg. lie.
láimė
,
láima
, la.
laĩme
,
laĩma
.
Šaltinis:
Zinkevičius 1985b
, 75
Antraštė:
laũmė
Straipsnelis:
[Straipsnyje aptariami dabartinės baltarusių kalbos lituanizmai]. Br.
лаўма
,
лэўме
‘laumė, ragana’ Vidugiris LKK VIII 237; r. trm.
лау́ма
‘ragana’ Fasmeris ЭСРЯ II 467 < lie.
laũmė
(plg. ir la.
laũma
).
Šaltinis:
Urbutis 1969a
, 64
Antraštė:
laumė̃
Straipsnelis:
Pelegrini-Prosdocimi, Ling. Ven. II, 1967, 131–3, aiškina
Louderai
, pateikdamas (132) ’Ελεύθερος kaip Dyonisos ir Zeus epitetą. Jis lygina (133) lie.
Laumė̃
(žr. Fraenkel LEW 345),
laũmė
, la.
laũma
. Jie yra giminingi su lie.
liáudis
‘paprasti žmonės’. Reiktų paminėti, kad
iau
yra iš *
eu
.
Šaltinis:
Hamp 1998a
, 58
Antraštė:
laũmė
Straipsnelis:
[Pristatoma mitologinė leksika – žodžio
baũbas
atitikmenys lie. kalboje.] Lie.
laũmė
,
lomė̃
(plg.
lomė̃s
júosta
‘laumės juosta, vaivorykštė’) gali būti tos pačios kilmės kaip ir žem.
lãmis
‘pastumdėlis, ištižėlis’,
lãmė
‘apsileidėlis’,
lãmažis
‘tinginys, laužas’, kurie sietini su
lamė́ti
‘lūžti’,
lamóti
‘galmžyti; grobti, glemžti; godžiai valgyti ir kt.’,
lómyti
‘ryti, kimšti’,
lamžúoti
‘niukyti; laužyti; myluoti, glamonėti; godžiai valgyti’. Greta
laũmės
yra vksm.
laumóti
‘godžiai valgyti, ryti’,
laũminti
‘tingiai eiti; negražiai rengtis; sunkiasi kelti, vilkti’. N. Mikhailovo (2000, 194-196) nagrinėjama folkloro formulė
laũmė
(
láimė
)
lė́mė
kai kur vak. aukštaičių šnektose skambėjo
lomė̃
lė́mė
. Gali būti, kad čia yra ne atsitiktinis fonetinis panašumas, bet dėsninga balsių kaita:
laménti
,
lamóti
,
lãmis
(:
lémti
,
lė́mė
,
pa-lìmo
) :
lomė̃
. Kita vertus, greta
laũmas
‘nerangus žmogus’ yra
laũras
‘niekam tikęs žmogus’,
laũrė
‘silpnaprotis’,
laũšas
‘puskvailis’, kurie sietini su
pralaũrinti
‘pramušti, praskelti’,
laũšinti
‘lėtai eiti; storai rengtis, tūlotis’,
laušúoti
‘glamžyti; mušti, niurkyti’. Taip pat
laũšas
sietinas su
lū́ša
‘apsileidėlis, tinginys’,
lū́šytis
‘muturiuotis, gaubtis’, tos pačios šaknies yra ir
lúošas
‘šlubas’,
lùišas
; plg. dar
luĩnas
‘baužas, buolas; šlubas’ ir
lùina
‘tinginys’,
lùinaka
‘žioplys, ištiža’ ir
luinóti
‘klampoti, muturiuotis’ (daugiau faktų žr. Būga 1958, 298t.).
Laũšas
,
lū́ša
semantiškai artimi žodžiams su
ž
, plg.
láužas
‘apsileidęs žmogus, tinginys’,
lū́ža
‘silpna, sena moteris’, kurie susiję su
láužti
,
lū́žti
. Taigi pavyzdžiuose įžvelgiama reikšmė ‘lenkti’, dažnai siejama su tingėjimu, apsileidimu, ištižimu (Urbutis 1972, 209-210), o
laũmė
yra nevikri, nedaili, galbūt apsimūturiavusi būtybė.
Šaltinis:
Jasiūnaitė 2000
, 177-178
Antraštė:
Laũmė
Straipsnelis:
[Aptariami ide. dariniai su priesaga *-
bʰo
-. Daiktavardžiai, nesusiję su spalvas reiškiančiais būdvardžiais:] *
lóm-bʰah₂
‘female water spirit’: gr. νύμφη ‘nymph’ (> lo.
lumpa
‘id.’,
lympha
‘clear water’), s. i.
Rámbhā
‘name of a water nymph’ ~ lie.
Laũmė
‘water fairy’, s. alb.
lumet
‘the fairies’ ~ ‘to enchant, bewitch’, plg. Hyllested,
Fs. Rasmussen
, 2004, 219–233.
Šaltinis:
Hyllested 2009
, 204
© 2007–2012
Vilniaus universiteto
Filologijos fakultetas