Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paieška

Paskiausiai ieškota: laužti.

Rezultatai

Antraštė:: láužti
Straipsnelis:: Germ. leuk-a- (lūk-a-) ‘pešti, pešioti, (iš)plėšti, rupfen, reißen’ (s. ang. lūcan ‘ravėti’, s. fryz. lūka ‘(pa)traukti, (pa)tempti, ziehen’, s. ang. kalboje ši lytis neužfiksuota; pirmą sykį v. v. ž. lūken ‘(iš)plėšti, reißen’) patikimos etimologijos neturi. Galime mėginti lyginti su lo. (H) lūgēre ‘liūdėti, sielotis’ (=‘būti palaužtam’?), lie. (W) [W=žodžių reikšmės nėra akivaizdžiai susijusios, tačiau jų ryšys tikėtinas (reikšmės susiformavimas įsivaizduojamas ar patvirtinamas paralelių), pvz., s. sl. bъrati ‘rinkti, kaupti’ : ide. bher- ‘nešti, atgabenti’ – A.G.] láužiu, -ti ‘brechen“ (Zweige, Steine), lū́žti ‘nuo lenkimo ar smūgio sutrūkti į dalis’, gr. (H) ἀλυκτοπέδη ‘Fessel’ (= ‘unzerreißbares Band’?, žr. Frisk, Griech. etym. Wrtb. 80), λευγαλέος ‘menkas, skurdus, niekingas, elend, nelaimingas, graudus, gailus’ (= ‘palaužtas’?), s. i. rujáti ‘(su)laužo’.
Šaltinis:: Seebold 1970, 337

Antraštė:: láužti
Straipsnelis:: [Tarp nostratinių kalbų pavyzdžių su veliariniu uždarumos priebalsiu *k ne žodžio pradžioje tarp balsių:] 5.24. ide. *leug̑- ‘laužti’ (s. ang. to-lūcan ‘sugriauti’, lie. láužti Pokorny IEW, 686) ~ sem.-cham. *lwk ‘graužti, dantis’ (arab. lwk ‘graužti’, gala ilka ‘dantis’).
Šaltinis:: Иллич-Свитыч 1966 (1968), 331

Antraštė:: láužti
Straipsnelis:: Gr. λευγαλέος ‘nelaimingas’ […]. Pora λευγαλέος, λυγρός ‘pražūtingas, apverktinas, skausmingas’ yra archainio tipo kaip ir ἐρευθαλέος, ἐρυθρός su ἔρευθος neutr. ir t. t. Tačiau neturima laukiamo kamieno su s *λευγος […]. Jokios palyginamos formos, tačiau žodžių šeima yra gerai paliudyta, būtent su lo. lūgeō ‘gedėti, liūdėti’ (bei lūctus, lūguris), kuris galėtų būti iš vardažodžio *lūgus, tematinis ide. *lougos greta sigmatinio neutrum *λεῦγος (?). Lo. kalbos žodžiai, atrodo, daug tiksliau negu gr. žodžiai išreiškia nesulaikomą liūdesį, kas leidžia juos susieti su šia žodžių šeima tokius žodžius kaip s. i. rujáti ‘laužti’, lie. láužti ir lū́ž-ti, air. lucht ‘dalis’ ir t. t. Dar žr. Pokorny 686.
Šaltinis:: Chantraine DEG III, 632

Antraštė:: láužti
Straipsnelis:: [Ide. liežuvio užpakalinių pakitimas į frikatyvinius ir afrikatas armėnų kalboje poziciškai yra sąlygotas tik *g̑h atveju, kuris neintervokalinėje pozicijoje perėjo į j afrikatą, o intervokalinėje pozicijoje – į z spirantą. Kitais atvejais pakitimai įvyksta nepriklausomai nuo pozicijos ir duoda tą patį refleksą, t. y. *k̑ atsispindi kaip s, *g̑ – kaip c]. Ide. *g̑ > arm. c: *leug̑-/*lug̑- > loyc ‘atleistas, laisvas, paleistas; ištirpęs, skystutis’, lucanem ‘atleidžiu, nutraukiu, paleidžiu’ (plg. s. i. rujáti ‘skaldo į gabalus; teikia skausmą’, lie. láužiu, láužti ‘laužyti, naikinti’).
Šaltinis:: Джаукян 1982, 56

Antraštė:: láužti
Straipsnelis:: Kai kuriose ide. k. vartojami skirtingi žodžiai sąvokoms ‘laužti į dvi dalis’ ir ‘laužti į daugiau dalių’ žymėti, bet taip yra labai retai. Lie. laužti, la. lauzt giminiški s. i. ruj- ‘griauti, laužti’, gr. λυγρός ‘liūdnas, niūrus, tamsus’; lo. lūgēre ‘liūdėti, apverkti’; s. ang. tōlūcan ‘sulaužyti į gabalus’; s. v. a. liolihan ‘plėšyti, traukti’ < ide. *leug-.
Šaltinis:: Buck 1949, 563

Antraštė:: láužti
Reikšmė:: brechen
Straipsnelis:: Lotynų kalbos etimologijos žodynuose (Walde / Hofmann I 830 ir Ernout / Meillet I 657) ir LIV (416) lo. lūgēre ‘trauern’ kildinamas iš šaknies *leu̯g- ‘brechen’, o pasak LIV, iš iteratyvo-kauzatyvo *lou̯g-éi̯e/o-, tačiau semantinis ryšys nepaaiškintas. Palyginimui pateikiamos formos: vedų praes. rujáti ‘bricht’, arm. lowcanem ‘ich löse’, s. ang. lūcan ‘jäten’. Dėl reikšmės Walde / Hofmannas pateikia lie. posakį širdìs lúšta ‘das Herz bricht’, plg. lie. láužti, -žiu ‘brechen’ ir lū́žti (-žtu, -žau) ‘t. p.’, suponuojantį variantą *leu̯g̑- (bet plg. veliarinį priebalsį jaun. Av. uruxti- f. ‘Brechen’, žr. LIV). Tačiau reikšmė ‘mušti’ lotynų kalboje neužfiksuota. […] Lo. lūgēre kildintinas iš (iteratyvo-intensyvo) praes. *(s)lou̯g-éi̯e/o- ‘(widerholt) schlucken’ per tarpinę reikšmę ‘schlucken’ pavirtęs ‘jammern, trauern’, plg. dar gr. λύζω […], v. v. ž. slūken, v. v. a. slūchen ‘schlucken, verschlingen’ […], s. air. loingid ‘isst, verzehrt’, loingthech ‘gefräßig’.
Šaltinis:: Kölligan 2005

Antraštė:: láužti
Reikšmė:: brechen
Straipsnelis:: [Ginama teorija, kad ide. sprogstamųjų veliarinių priebalsių sistema buvo *k : *kʷ, o *k̑ atsirado iš *k palataliniame kontekste.] Tai remia atvejai su variantais *k ~*k̑, pvz.: lie. láužti ‘brechen’, láužas ‘Haufen abgebrochener Zweige’ : s. i. rugṇá- ‘Spalt’, róga- ‘Gebrechen, Krankheit’, n. Av. -uruxti- ‘Brechen’ < *leug̑- : *leug-.
Šaltinis:: Lipp 2009a, 13