Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė
Paieška
Ieškomas
žodis
Ieškoti fragmento
Paskiausiai ieškota:
lavonas
.
Rezultatai
Antraštė:
lavonas
Straipsnelis:
Dažnai sąv.
kūnas
ir
lavonas
žymėti vartojamas vienas žodis, kartais senasis
kūno
pavadinimas įgyja reikšmę
miręs, negyvas kūnas; lavonas
, o senosios reikšmės netenka; kai kada vienu žodžiu vadinamos ir sąv.
lavonas
ir
(nu)miręs, numirėlis
. Kitose k. aiškiai skiriamos sąv. ‘žmogaus lavonas’ ir ‘gyvulio lavonas’, pvz., lie., la.
maita
, lie.
lavonas
; s.-kr.
strvina
‘maita’ ir s.-kr.
leš, mrtvac
‘lavonas’ ir t. t. Lie.
lavonas
: lie.
liauti
‘nustoti, baigti’, pr.
au-laut
‘mirti’, r. dial.
luna
‘mirtis’ ir t. t. Kitose k. šias sąvokas žym. žodžiai etimol. siejami su sąv.
tinti, trupėti, kankinti, žudyti
ir t. t.
Šaltinis:
Buck 1949
, 290–291
Antraštė:
lavónas
Straipsnelis:
žr.
liáutis
Šaltinis:
Топоров 1986 (1988)
, 254–257
Antraštė:
lavónas
Straipsnelis:
Ide.
*leu-
‘įgyti – netekti’ temą ‘galas, mirtis’ reprezentuoja baltų ir slavų kalbų faktai. Plg. pr.
au-lāut
‘mirti’ (: č.
ú-leva
‘palengvėjimas, lengvata’), lie.
lavónas
‘труп’ ir
liavónas
– ‘paliovusio gyventi žmogaus kūnas’ (LKŽ VII, 1966, 210, kur
l/i/avónas : pa-liáuti
), r. dial.
лýнуть
‘мирти, padvėsti’ (Словарь русского народного говора XVII, 196–197: tas veiksmažodis atskirtas nuo kitų, su juo etimologiškai susijusių:
лунýть
‘mesti’, *‘palikti’,
лýнуть
‘iššauti’ ir kt.) br.
лýнуць
‘žūti’, plg.
лунá
‘mirtis’ (Словарь русского народного говора XVII, 193) ir kt., dar plg.
лютая смерть
ir kt. [Žr. dar
liautis
].
Šaltinis:
Топоров 1986 (1988)
, 256
Antraštė:
lavónas
Straipsnelis:
Žinoma, kad prasl.
lěviti
(< ide.
*lē̆u-
) tęsiniai yra ukr.
лівити
‘silpti, mažėti’, č.
leviti
‘sumažinti’ [ir kt.]. Artimiausi atitikmenys yra bl., germ. kalbose (žr. Berneker SEW I 722; Фасмер ЭСРЯ II 533 (ir kt. žod.)]. Į šį lizdą gali būti įtrauktos ir neseniai paskelbtos sl. kalbų tarmybės [42]: r. dial.
половѣть
‘iškvėpti, silpnėti’, ukr. dial.
лови́тиса, ся
‘surūgti, sutirštėti (apie pieną)’. Abiejų tarmybių vokalizmą tiksliai atitinka lie.
lavónas
(Pokorny IEW, 682–683).
Šaltinis:
Куркина 1973 (1975)
, 42–43
Antraštė:
lavónas
Straipsnelis:
Baltų-slavų germanų leksikos bendrybėms gali priklausyti prūsų
aulaut
‘mirti’ : lie.
lavonas, liavonas
, rusų tarmių
лунá
‘mirtis’,
лунить
, nors kituose šio arealo dialektų žodžiuose reikšmė, susijusi su mirtimi, neaptinkama.
Šaltinis:
Иванов 1985 (1987)
, 7
Antraštė:
lavónas
Straipsnelis:
žr.
liautis
Šaltinis:
Endzelīns DI
IV (2), 183
© 2007–2012
Vilniaus universiteto
Filologijos fakultetas