Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė
Paieška
Ieškomas
žodis
Ieškoti fragmento
Paskiausiai ieškota:
lašis
.
Rezultatai
Antraštė:
lãšis
Straipsnelis:
Pilnojo laipsnio šaknis matoma germ.
Lachs
, r.
losós
, lie.
lãšis
‘salmon’. [72] Ide. šaknis
*lok̑s-
‘anadromous brown trout’ turi tokius refleksus: tocharų
*lok̑si-
, rytų baltų
*lok̑si(-k̑yo)-
; vak. baltų
*lok̑so-k̑yo-
; sl.
*lok̑so-k̑i
[76]; iraniečių
*lok̑so-ko-
, germanų
*lok̑so
.
i-
kamienas, matomas tocharų ir (rytų) baltų kalbose palyginti su
o-
kamienu yra inovacija.
Šaltinis:
Adams 1985a
, 76–77
Antraštė:
lãšis
Straipsnelis:
Ide. neturėję bendros leksemos, reiškiančios ‘žuvis’. Anot I. Lederio (Leder, I.: Russ Fischnamen. Wiesbaden, 1968, 18) šiam tikslui plačiausiai buvęs vartotas žodis ‘lašiša’. R.
losoś
[162] atitinka lie.
lȃšis
bei s. v. a.
laks
‘žuvis’. I. Lederio (op. cit. 19) siūlymas laikyti, kad ir s. i.
lakṣa-
yra giminiškas su paminėtais bl.-sl.-germ. žodžiais bei ieškoti aptariamos leksemos pėdsakų gr. kalboje, rodos, esąs abejotinas.
Šaltinis:
Dickenmann 1968
, 162–163
Antraštė:
lãšis
Reikšmė:
lašiša
Straipsnelis:
Toch. B.
laks
‘žuvis’, su nom. pl.
läkṣi
, acc. pl.
laksäṃ
, adj. der.
läksaññe, läksaiñe
. Šio žodžio giminystę su germ.
*laxsaz
(s. v. a.
lahs
, etc.), lie.
lãšis
, r.
losós
etc. ‘lašiša’ jau buvo nurodęs Schrader-Nehring, Reallexikon der idg. Altertumskunde, II, 1929, 2. Vis dėlto reikia patikslinti: B forma
laks
buvo pasiskolinta iš A dialekto, kuriame jis kilęs iš ide.
*lok̑so-s
(nom. sg.: toch. žodis yra vyr. g.), t. y. to paties prototipo kaip germ.
*laxsaz
(Van Windekens, ZDMG CXX, 1970, 305 t.): šiam aš, atvirkščiai, priėmiau, kad ide. forma
*l̥k̑s-
toch. turėjo duoti
*läks-
(iš kur B
*läks
su
ä́
); ide.
*l̥
žodžio pradžioje > toch.
lä
(kaip tuo tarpu nustatyta). Tiktai tokios formos hipotezė nėra natūrali: žr. Krause, NAWG 1961, 89 t. [254] Dėl ide. žodžio ‘lašiša’ reikšmės plg. Lane, Indo-European and Indo-Europeans, 1970, 82 t., kuris remiasi Krogmanno konstatavimu. Woegillas apud Lane (ibid. 86) neatsižvelgia į nurodytą Krauzės straipsnį, kuris, mano nuomone, įrodė šio žodžio šaknies vokalizmo
*o
.
Šaltinis:
Windekens 1976
, 254–255
Antraštė:
lãšis
Straipsnelis:
[Retsykiais oset. kalboje aptinkame leksikos izoglosų ne su kitomis i.-ir., o su š. ir vak. ide. kalbomis:] Oset.
læsæg
‘lašiša’ aiškiausiai siejasi su š. Europoje vartojamais žuvies pavadinimais: s. v. a.
lahs
, vok.
Lachs
, s. isl.
lax
‘lašiša’, toch.
läks
‘žuvis’, pr.
lasasso
, lie.
lãšis
‘lašiša’, r.
лосось
. Oset.
læsæg
vis pasigaunama įrodinėjant, kad šį žodį pažino ir i.-ir. pasaulio kalbantieji (tada pastaroji leksema priskirtina ir ide. prok.). Manant, kad minėtoji žuvis taip vadinama dėl savo spalvos, siūlyta čia priskirti ir s. i.
lākṣā́-
‘lakas, blizgesys’ [M. Mayrhoferis įrodė, kad pastaroji s. i. lytis sietina su
raj-
(
rajyati
) ‘raudonas’ ir atskirtina nuo aptariamojo žuvies pavadinimo]. Vadinasi oset.
læsæg
yra pavienis i.-ir. kalbų žodis ir nė kiek nepagelbsti įrodinėjant, kad lašišos pavadinimas buvęs bendraide. (jeigu oset.
læsæg
būtų [7] paveldėtas iš arijų, tai šiandien lauktume oset.
*ræxsæg
). Taigi oset.
læsæg
laikytinas oset. ir š., vak. ide. kalbų izoglosa (ne iš arijų paveldėtu padaru).
Šaltinis:
Абаев 1965
, 7–8
Antraštė:
lãšis
Straipsnelis:
Esantis greta *
s
protoide. *
i
, atrodo, nesuminkštino prieš einančio priebalsio – veikiausiai todėl, kad jau anksčiau jis išnyko greta išnykusio proto ide. *
s
(A. Martinet, Economie de changements phonétiques, Bern, Francke, 1964, 235–). Palatalizacijos neturį pavyzdžiai yra toch. B
laks
„žuvis“, kilęs iš proto ide. *
lok̂sis
„lašiša“ [: lie.
lãšis
], toch. B
leswi
„silpnumo priepuolis“, kilęs iš proto ide. *
losiwo
[: go.
lasiws
„silpnumo priepuolis“] ar dgs. gal. kaip toch.
āstäm
„galvas“, kilęs iš protoide. *
ak̂stins
…
Šaltinis:
Adams 1984a
, 284 išn. 3
Antraštė:
lãšis
Straipsnelis:
[Aptariami skitų skoliniai slavų kalbose; pateikiami spėjami skoliniai (su
s
< skitų
s
(taip pat
s'
) = s. persų
s
= av.
sp
, sl.
sv
, s. i.
śv
, lie.
šv
< ide. *
k'w
) iš skitų į slavų kalbas, taip pat iš dalies į baltų ir germanų] Sl. *
lososъ
‘Lachs’ < skitų *
las-asa
- (⁰
aśa
-?) ‘Forelle-Pferd, t.y. Springforelle’. Dėl pirmo skitų dūrinio nario plg. toch. B
laks
‘Fisch’, lie.
lãšis
, la.
lasis
, oset.
læs-æg
ir kt. Antrame skitų dūrinio naryje yra skitų *
asa
- ‘Pferd’, galbūt taip pat ir sl.
Volosъ
hidr. Pr. *
lasasso
, lie.
lašišà
, s. lie.
laszasza
galėtų būti kilę iš skitų dvandva tipo dūrinio.
Šaltinis:
Лома 2000
, 345
Antraštė:
lãšis
Straipsnelis:
[Aptariami prūsų kalbos žuvų pavadinimai]. Pr.
lalaʃʃo
, arba
laʃaʃʃo
, ‘Lachs’ (E 563) = ‘Lachs, salmon, Salmo salar’ < *
lasasā
(M III, 31–32; T 368; To V, 101–10). Bl.: lie.
lãšis
m. ‘Lachs’,
lašaša
(Lalis),
lasaša
(Szyrwid),
lašišà
f. ‘Lachs, Lachsforelle’; la.
lasis
‘Lachs’ (> lyvių
laš
),
lasȩ̄ns
‘Lachsforelle’. Iš jų kilo Bl.-fin. kilmės atitikmenys (F 341–42; Thomsen 1890, 194; SKES 300). Sl. *
lososь
‘Salomo salar’ > slovk., č.
losos
, le.
losoś
‘t. p.’ ir pan. vediniai (ESSJ 16, 88; To V, 102; Witczak 2005, §4: *
lok̑ok̑i̯us
, plg. lie.
lašišius
). Sl. > s. vengrų
laszos
, vengrų
lazac
‘salmon’ (Diebold 1985, 57, fn. 7; plg. Witczak 2005, § 4). Plg. germ. *
lahsaz
‘t. p.’ ir jo vedinius (Kluge & Seebold 1999, 498; de Vries 1962, 348–49); romanų *
locca
‘loach, Nemachilus’ (Diebold 1976, 363–65 geminatą kildina iš asimiliuoto *
loks˚
, o Witczak 2005 §3 – dėl sinkopės pakitusio lo. *
lócīcā
, atitinkančio lie.
lašišà
, arba
+lok̑sik̑ā
> lo.
+lóxīcā
, iš kurio –
+losca
, plg. it.
lasca
‘a fresh-water fish’; arm.
los-di
,
-ti
‘salmontrout’, žr. Mann 1984–1987, 661; Diebold; Witczak 2005 §3 šaknį *
los
- kildina iš *
lok̑
-, o
lok̑s
įžvelgia arm.
+loc‘
-). Ir.: oset. digorų
læsæg
‘brown trout’ < *
lok̑soko
- (Morgenstierne 1934, 120). Toch. B
laks
‘fish’ < *
lk̑si
- (Adams 1999, 544; Adams & Mallory, EIEC 497: IE *
lok̑s
. Įtikinamiausias Loewenthal (1924, 52) pr. pavadinimo siejimas su lie.
lãšas
‘Tropfen‘, la.
lā̆se
‘geringe Quantität einer Flüssigkeit, Sprenkel, Fleck, Tupf’ (F 342), r.
losá
&
lása
‘spot’ (To V, 109). Krogmann (1959–1960) priskiria ir s. i.
laśa
- ‘Harz, Gummi’, arm.
lac
‘Träne’ (*
lok̑s
). Brückner (1898, 503) pr. /
lasasso
/ laiko skoliniu iš le.
łosoś
‘t. p.’. Thieme (1959, 209–16) siūlomas siejimas su s. i.
lākṣā́
‘Lack’ (AV V, 5.7; Manu X, 89, 92) ir jo dariniais atmestinas, nes juose fiksuojamas elementas *
-ks
, o ne *
-k̑s
-, kaip ‘salmon’ reikšmės žodžiuose (Krogmann 1959–1960, 172).
Šaltinis:
Blažek, Čeladín, Běťákova 2004
, 112–114
© 2007–2012
Vilniaus universiteto
Filologijos fakultetas