Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Rezultatai
Antraštė:
leilas
Reikšmė:
lieknas
Straipsnelis:
žr. gargaras
Šaltinis:
Endzelīns DI II, 390
Antraštė:
lei̇̃las
Straipsnelis:
[Šio straipsnio tikslas – istoriniu-lyginamuoju požiūriu aptarti trijų baltų kalbų (lie., la., pr.) vadinamąją pirminę leksiką, pabrėžiant, pirma, paveldėtą ide. komponentą [t. y. archajiškas leksemas, reikšme ir forma sutampančias su giminiškų k. pavyzdžiais] ir, antra, naujus elementus [t. y. baltų–slavų naujadarus, specifinius baltiškus pavadinimus ir slaviškus bei germaniškus skolinius], atsiradusius baltų–slavų epochoje bei atskirų baltų kalbų raidoje.] Didelis. Reikšme ‘didelis’ dabar vartojami nauji žodžiai: la. liẽls, plg. lie. lei̇̃las ‘tiesus, lieknas’, gr. λειρός ‘delikatus’.
Šaltinis:
Smoczyński 1982, 233
Antraštė:
leilas
Reikšmė:
plonas, liesas
Straipsnelis:
Pr. lailīsnan (acc.) 45, 32 ‘kančią’ remiasi veiksmažodžiu *lailīt ‘kankinti’, kurį Bernekeris 1896, 145 sieja su leilas ir la. liẽls bei kt. ME s. v. liẽls. *lailīt iš pradžių turėjo reikšti ‘plonėti, liesėti’ > ‘ištempti’, plg. vok. recken ‘auf die Folter spannen, kankinti’.
Šaltinis:
Endzelīns DI IV (2), 248
Antraštė:
leilas
Reikšmė:
liesas, retas, lieknas
Straipsnelis:
Pamatinę pr. lailīsnan (acc.) ‘kančia’ formą *lailīt ‘kankinti’ jau Bernekeris 1896, 145 sieja su leilas ir la. liẽls ‘didelis’. Žiūrint į lie. nuleilinti ‘sunešioti (drabužį), atbukinti (peilį)’, atrodo, kad pirmykštė *lailīt reikšmė buvusi ‘sutrinti, nutrinti (kruvinai)’. Ko gero, tai pirmiausia turėjo reikšti ‘daryti plonesnį (lieknesnį)’ > ‘nusitęsti, užtrukti’ > ‘ištempti’, plg. vok. recken ‘kankinti’.
Šaltinis:
Endzelīns DI III (2), 122
Antraštė:
leĩlas
Straipsnelis:
žr. láinas
Šaltinis:
Connolly 1984, 277–278
Antraštė:
leĩlas
Straipsnelis:
žr. laibas
Šaltinis:
Hyllested 2009, 204
Antraštė:
leĩlas
Reikšmė:
laibas, plonas, lieknas
Straipsnelis:
žr. laibas
Šaltinis:
Kabašinskaitė, Klingenschmitt 2004, 97
Antraštė:
leĩlas
Reikšmė:
laibas, lieknas, plonas
Straipsnelis:
Lie. leĩlas (-a) ‘laibas, lieknas, plonas’ MŽ; B; [K]; Užp (plg. liẽ-las, ) S. Dauk; J; JD 1022; Užp–LKŽ VII 240, 420 – darybiškai jau nebeskaidomas vedinys. Plg. la. liẽ-ls ‘didelis’, iš dalies gal ir pr. lail-īsnan ‘kankinimą’ (Marter) III 69₂₂) turi seną atitikmenį su priesaga *-no-leĩnas () ‘laibus, plonas’ J; Ar; Sm; Lzd; Lkš; ‘lankstus, miklus, liaunas’ BŽ 94, 518; Snt; Kkš; Grš; (LKŽ VII 241). Šis tokios pat darybos kaip v. air. lían ‘švelnus, minkštas’, s. isl. linr ‘švelnus, minkštas, silnpas’. O kitas giminaitis gr. λειρóς (su priesaga *-ro-) ‘liesas, išblyškęs, gležnas’. Minėti vediniai padaryti arba iš *lei-/lēi-/lī- ‘lieti, glaistyti’ (Mažiulis PKEŽ III 23, 341tt.), arba iš ide. veiksmažodžio *lei- ‘nykti’ (plg. Pokorny IEW 661t.). Jie giminiški ir lie. líesas, láibas (Fraenkel LEW 329t.).
Šaltinis:
Ambrazas 2006, 16

© 2007–2012 Vilniaus universiteto Filologijos fakultetas