Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Rezultatai
Antraštė:
léngė
Straipsnelis:
Ide. *ln̥g- – lie. léngė, sietinas su s. bulg. lǫgъ ‘gojelis’, r. lug ‘laukas’ [Fraenkel LEW 355]. Šią šaknį su silpnuoju balsių kaitos laipsniu turi lie. lingúoti, lìngė, lingstìs, la. li̇̃guôt ‘linguoti, svyruoti’ [Fraenkel LEW 331].
Šaltinis:
Duridanov 1969b, 44
Antraštė:
léngė
Straipsnelis:
leng(h)-, long(h)- ‘įduba – (drėgna) žemuma – (prastas) miškas’ : lie. léngė ‘giliai esantis žemės gabalas, klonį sudaranti maža pieva’; s. sl. lǫgъ ‘giria’, r. lug ‘pieva’, bulg. lъg ‘žema vieta, apaugusi miškeliu’, le. ląg, lęg, lug ‘dumblina pelkėta dirva, dumblinas pievų kraštas’, s.-kr. lȗg ‘giria; meldai tvenkiny’, s. sorb. łuh, n. sorb. ług ‘žolėta pelkė, drėgna, miškinga žemuma’, iš čia Łužyca […] (Berneker SEW, 793). Pokorny IEW, 676 prie leng- ‘lenktis’ priskirtas, Fraenkel LEW, 355 prie lie. langóti ‘suptis…’ (!) ir t. t. [72]. Dėl reikšmių plg. lie. laũkas, lo. lūcus ‘giria’.
Šaltinis:
Merlingen 1978, 72–73
Antraštė:
léngė
Reikšmė:
giliai gulinti žemė, pagilėjimą sudaranti maža pieva ar laukas
Straipsnelis:
žr. lenkė
Šaltinis:
Merlingen 1978, 73

© 2007–2012 Vilniaus universiteto Filologijos fakultetas