Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė
Paieška
Ieškomas
žodis
Ieškoti fragmento
Paskiausiai ieškota:
liūbėti
.
Rezultatai
Antraštė:
liūbė́ti
Reikšmė:
būti įpratusiam, mėgti, gebėti
Straipsnelis:
R.
любить
,
люблю
‘mylėti, mėgti’, s. sl.
ljubiti
,
ljubljǫ
,
ljubiši
, le.
lubić
,
lubię
, luž.
lubić
‘давать обет’ ir kt. (< adj.
l’ubъ
, s. sl.
ljubъ
‘mielas, malonus’). Lietuvių kalboje turime skolinių lie. *
liū̃byti
(le.
lubić
) ‘mėgti’, adj. *
liūbas
‘mielas’ (le.
luby
, br.
любый
). Tačiau lie.
liubė́ti
,
liùba
;
liūbė́ti
,
liū́ba
/ -
i
;
liuobė́ti
,
liúoba
/ -
i
‘1. būti įpratusiam, mėgti, gebėti; 2. pagalbinis veiksmažodis būtajam dažniniui laikui sudaryti’ LKŽ skoliniu nelaikomas. Matyt, nemanoma, kad skolinys būtų vartojamas kaip pagalbinis veiksmažodis žemaičių tarmėse. Veiksmažodis
liūbė́ti
(
liuobė́ti
,
liubė́ti
) struktūriškai smarkiai skiriasi nuo slavų veiksmažodžių, todėl laikytinas struktūrine baltų inovacija (t. y. struktūra
-ė́ti
, -
a
, -
ė́jo
), o šaknis *
ljū̆b-
greičiausiai paskolinta iš slavų kalbų, nor gali būti paveldėta iš ide. prokalbės.
Šaltinis:
Jakulis 2004
, 135–136
© 2007–2012
Vilniaus universiteto
Filologijos fakultetas