Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: lieknas.

Antraštė:

líeknas

Reikšmė:

pelkė

Straipsnelis:

leik⁽ʷ⁾- ‘žemas; žemuma, kurioje renkasi vanduo’ (Fraenkel 332 t., po láikšės) la. liekns, lìekns ‘žemai gulintis’; lie. líeknas, la. liẽkna, liekņa ir t. t. ‘pelkė, žemuma, pelkėtas miškas; didelė, šlapia pieva’ (bet ir ‘linkis, pagilėjimas’ – šitie kitos šaknies […]; ide. loik⁽ʷ⁾- – lie. láikšės ‘didelė, krūmais apaugusi pelkė’. […] Baltų žodžiai kildinti ir iš leik- ‘lenkti’ (Būga), remiama Fraenkelio (LEW 332 t.), kur pastebima: „mažiau priimtinas yra E. Lewy [...] ir Būgos [...] siūlomas ryšys su lo. liquēre ‘flüssig sein (būti skystam)’. – Baltų (ir kiti) žodžiai galėtų ir iš leik⁽ʷ⁾- (su labioveliariniu) būti kildinami, [žr. toliau]: leik⁽ʷ⁾- ‘skystas’ : lo. liqueō ‘esu skystas’, liquō ‘daryk skystą, nusunk, filtruok’, liquidus ‘skystas’, līquor ‘esu skystas’, liquor ‘skystis’ ir t. t. (Walde-Hofman I 812), lixa ‘vanduo’ […], kurie (kaip Fick) nepriklauso su s. air. fliuch ‘drėgnas’ ir t. t. iš ide. u̯l(e)iqʷ-. […] lie. líeknas, la. liẽkna ‘pelkė’, pateikti kartu Lewy IF 32, 159; Waldės-Hofman’o atmetami (baltų žodžiai „veikiau su *leiqʷ- ‘linkti’ nei ‘drėgna žemuma’, plg. Mülenbach-E. II 495⁶)“ ir „šaknis *leiqʷ- kaip išplėsta iš *lei- ‘lieti’ yra „neįtikėtina“; plg. ir Fraenkel [332t.]. – Walde-Pokorny II, 397 lo. liqueō ir t. t. su keltų fliuch ir t. t. sieja ir kildina iš „leiqʷ- ‘šlapias; būti skystam’, dėl keltų žodžių veikiau u̯leiqʷ-, Pokorny IEW neperimta.

Šaltinis:

Merlingen 1978, 60

Antraštė:

lieknas

Reikšmė:

pelkė

Straipsnelis:

Šakniai *leikʷ- (2) [*leikʷ- (2) ‘tekėti’] K. Būga priskyrė lie. lieknas ‘Sumpf’, liekna ‘žema pieva, Rieselwiese’, la. liekns ‘žemuma’ [K. Būga RR I 1958 311 t.]. Atsižvelgdamas į savąjį Nemuno pavadinimo aiškinimą vėliau (1922) jis šiuos žodžius priskyrė šakniai *leikʷ- (3) ‘lenkti’. Dėl linkti ‘biegen, neigen’ ir jo vedinio lanka ‘Flußwiese’ = s. sl. lǫka (plg. Krumme Lanke) taip galėtų būti, juo labiau kad *leikʷ- (2) ‘tekėti’ už lotynų kalbos ribų vargiai paliudytas. Bet jei pavyktų rasti sen. Europoje paplitusių vandenvardžių, reiktų – remiantis galiojančiais principais – (plg. W. P. Schmid IF, LXXVII, 1972, 4) remtis šaknimi *leikʷ- ‘tekėti’.

Šaltinis:

Schmid 1975a, 82

Antraštė:

liẽknas

Reikšmė:

grakštus, gražaus stoto

Straipsnelis:

[Šios leksemos patvirtina, kad prasl. kalbos kn nepakito į gn:] Č. liknavý ‘lėtas, vangus’ remiasi kamienu likn-, kuris greičiausiai yra adjektyvinis. Šis kamienas iš visų sl. kalbų fiksuojamas tik s. č. liknovati sě ‘vengti, šalintis’, slovk. liknovat’ sa ‘bijotis, išsisukinėti (nuo darbo)’. Machekas (Machek 269–270) spėja čia esant vėlyvąjį įforminimą pries. -n- : *likní < lichní, tačiau tai yra perdėm abejotina. Dar Bernekeris (Berneker SEW I 718, 710–711), išskyręs *liknavъ, atkreipė dėmesį, kad kai kurie ide. atitikmenys turi formantą -n-, plg. s. i. rēkṇas ‘turtai, malonės’, av. raēxənah- ‘palikimas’, s. v. a. lēhan, s. ang. lǣn, s. isl. lān ‘istor. lenas, feodas’. Mes galime čia pridėti lie. liẽknas ‘grakštus, gražaus stoto’, kuris formaliuoju–gramatiniu požiūriu (būdv.) ypač artimas sl. *likn- [31]. Senoji ide. šaknies *leikʷ- reikšmė ‘pasilikti’ apjungia reikšmes ‘gražaus stoto’ (lie.) ir ‘lėtas, vangus’ (č.), plg. šaknį *sta- rusų kalboje: статный ir отсталый.

Šaltinis:

Трубачев 1968 (1971)a, 31–32

Antraštė:

liẽknas

Straipsnelis:

žr. liegti

Šaltinis:

Jēgers 1958c, 63

Antraštė:

liẽknas

Straipsnelis:

žr. likti

Šaltinis:

Endzelīns DI IV (2), 252

Antraštė:

liẽknas

Reikšmė:

slim

Straipsnelis:

[Recenzuojamas V. Mažiulio „Prūsų kalbos etimologijos žodynas“, II, I-K (1993); III, L-P (1996).] V. Mažiulis 61–62 psl. pr. likuts ‘small’ (*līkuta- kildina iš būdvardžio, reiškiančio ‘thin, slender, delicate’, plg. bendrašaknį lie. liẽknas ‘slim’. Jų pirminis dėmuo – baltų veiksmažodinis kamienas (*līk- ‘to bow, to bend over (from slenderness, thinness)’ (‘lenkti’) < baltų veiksmažodžio *(s)leik-/*(s)lī̆k- ‘smearing clay to bend in its surface’ (lie. ‘glaistant (tepant) molį įlenkti jo paviršių’). Plg. pr. asmenvardį *Lī̆kut-, kuris galėtų būti giminiškas su lietuviškuoju Lìkas < būdvardžio lìkas ‘unpaired’ (‘nelyginis, neporinis’). Plg. lie. likùtis ‘left-over, remnant’ (žr. Trautmann, 1925, 143), kurį, kaip ir prusišką žodį Toporov, 1990, 249 kildina iš ide.

Šaltinis:

Schmalstieg 1997, 253–254

Antraštė:

liẽknas

Reikšmė:

laibas, aukštas, išbėginis

Straipsnelis:

Į žodžio sl. *liknavъ (č. ir slovk. liknavý ‘lėtas, nepaslankus, vangus, ištižęs, suglebęs’, s. č. liknovati sě ‘kratytis, išsisukinėti, vengti, vangstytis’; tradiciškai siejamas su ide. *leikʷ: lie. lìkti ir kt.) artimiausių giminaičių ratą O. Trubačiovas dar įtraukia lie. liẽknas, -à ‘laibas, aukštas, išbėginis’. Įjungti lie. liẽknas į lìkti šeimyną trukdo semantika, tam reikėtų tikslesnių ir iškalbingesnių paralelių. Minėti čekų žodžiai savo semantika irgi stovi atokiai nuo kitų ide. *leikʷ ‘likti’ žodžių. Savo semantika jiedu yra visai artimi lie. vangùs, -ì ir véngti (vangstýtis), o šie priklauso žodžių šeimai, kurios pamatinė reikšmė yra ‘lenkti’. Paprasčiausia čekų žodžių pradinę reikšmę įžiūrėti irgi tokią pat ir toliau tuos žodžius laikyti ide. *leik- (*lik-) ‘lenkti’ atstovais, tuo pačiu atveriant kelią artimai giminystei su minėtu lie. liẽknas, -à bei šlapios pievos, pelkės ar raisto pavadinimu líeknas [ir kt.], la. liẽkna [ir kt.]. ‘lenkti’ šaknies žodžiais gana dažnai [210] žymimas vangumas, nerangumas, ištižimas, plg. lie. lùkšas, -a ‘kas nulinkusiomis, nudribusiomis ausimis, lėpausis; žioplas, nevikrus; kurio ragai nusisukę į šonus, luknas’ [ir kt.]. Dėl ‘vengti’ atsiradimo iš ‘lenkti’ dar plg. s.-kr. клонити се ‘vengti’ ir bulg. клоня̀ ‘lenkti’.

Šaltinis:

Urbutis 1972e, 209–210

Antraštė:

líeknas

Reikšmė:

šlapios pievos, pelkės ar raisto pavadinimas

Straipsnelis:

žr. lieknas

Šaltinis:

Urbutis 1972e, 209–210

Antraštė:

lieknas

Straipsnelis:

žr. laiškas

Šaltinis:

Gliwa, Hyllested 2006, 90