Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė
Paieška
Ieškomas
žodis
Ieškoti fragmento
Paskiausiai ieškota:
liūgas
.
Rezultatai
Antraštė:
liū̃gas
Reikšmė:
liūnas
Straipsnelis:
[Analizuojami baltų-slavų-albanų etimologiniai sutapimai.] Pelkėje atsiverdavo vandens nutekamasis kanalas: albanų
lug
(turkų skolinys
uluk
,
oluk
), galima įtarti giminystę su ilyrų ἔλος Λούγεον […], gr. (iš ilyrų?) λυγοῖος ‘tamsus’, ide.
lug-
[…],
leug-
(lie.
liū̃gas
‘liūnas’, la.
ļuga
‘šaltiena’) […].
Šaltinis:
Широков 1984
, 17
Antraštė:
liū̃gas
Straipsnelis:
Albanų
pellg
m. ‘klanelis, vandens klanas; gili vieta jūroje, upėje ir t. t’. D. Camarda sugretino su gr. πέλαγος ‘jūra’, G. Meyeris – su lie.
pélkė
, gr. πελκός· πηλός, lo.
palus
‘pelkė’, H. Barić pagal pamatinę formą *
po-leugā
– su lie.
liũgas
. Walde-Pokorny jį laiko skoliniu iš graikų. Pagaliau N. Joklis artimiausiu giminaičiu laiko ilirų genties pavadinimą Πέλαγος, kuris giminiškas su šiuo žodžiu pagal ide. pagrindą. N. Joklio suponuojamą pirminę formą
pellëg
dabar patvirtina senieji kalbos šaltiniai.
Šaltinis:
Çabej 1965a
, 18–19
Antraštė:
liū̃gas
Straipsnelis:
[Recenzuojamas E. P. Hampo straipsnis Ponto-Baltica, 2-3]. E. P. Hampas aptaria šaknies ide. *
leug-
reprezentantus Juodosios-Baltijos jūros regione […], parodo, kad minimõs ide. šaknies žodžiai geriausiai paliudyti albanų kalboje (beje, tokie atvejai labai reti), o jų pirmykštė reikšmė sietina su šlapumu, drėgnumu. Įdomų ir novatorišką albanų žodžių etimologizavimą tegu įvertina albanistai […]. Lie.
liū̃gas
nėra vienintelis analizuojamas šaknies atstovas, LKŽ randame ir ‘dėsningesnius’
lū̃gas
(2) bei
lū́gas
(1). Kadangi lietuvių kalboje egzistuoja variantas ir su akūtu, manyti ide. archetipą buvus *
leugh-
, argumentuojant, be kita ko,
liū̃gas
cirkumfleksu, nėra pagrindo. Kita vertus, ir pati W. Winterio taisyklė, kuria šiuo atveju remiamasi, kelia daug abejonių. Antras dalykas, lie.
l(i)ū̃gas
turbūt negalima analizuoti atsietai nuo
liū́nas
etc. (tai liečia ir atsakančius latvių kalbos žodžius) – pernelyg daug tarp jų bendro. Kaip ten bebūtų, nėra abejonės, kad nuodugnus baltų (ypač lietuvių) faktų tyrimas praskaidrintų ir ide. horizontą.
Šaltinis:
Stundžia 1987
, 207
Antraštė:
liū̃gas
Straipsnelis:
Iš prasl.
luža
(< *
loug-i̯a
) kildinami s.-kr.
лу̏жа
‘pelkė, bala’, slov.
lúža
, s. r.
лужа
, s. č.
lúžě
, a. luž.
luža
, ž. luž.
luža
‘bala, pelkė’. Artimiausios ir patikimiausios paralelės praslaviškai [75] leksemai aptinkamos baltų kalbose: plg. lie.
liū̃gas
(< *
liaugas
), la.
luga
,
ļuga
‘pelkė, bala’. Šis baltiškas balos pavadinimas vienintelis turi atitikmenų kitose kalbose: plg. albanų
lëgatë
(*
lougata
) ‘bala, pelkė’ [76].
Šaltinis:
Мартынов 1983
, 75–76
Antraštė:
liū̃gas
Straipsnelis:
Prasl.
luga
,
lugъ
ir pragerm.
laugo
formų bendra reikšmė –‘šarmas’. Jos neturi patikimų ide. paralelių ir vienodai priešpastatomos viena kitai [166]. Autorius siūlo tokią prasl.
luga
:
luga
< *
lou̯-ga
(kaip
struga
<
strou̯-ga
) etimologiją. Tada čia galima priskirti ilyrų
lyga
‘pelkė’, lie.
liū̃gas
‘pelkė, klampynė’, prasl.
luža
‘pelkė, bala’, albanų
lëgatë
‘bala, pelkėta vieta’ (plg. s. r.
вапа
‘bala’ ir
вапьно
‘kalkės’). Jei tokią etimologija pasirodytų teisinga, galima būtų numanyti praslavų formą patekus į pragermanų prokalbę [167].
Šaltinis:
Мартынов 1963
, 166–167
Antraštė:
liū̃gas
Straipsnelis:
Autorius praslavų leksikoje išskirdamas sinonimų poras, nurodo baltiškus ir itališkus ingredientus, atsiradusius dėl geografinių kontaktų [8-9]. Iš prasl.
luža
(< *
loug-i̯a
) ‘pelkė’ kildinami: s.-kr.
лу̏жа
, slov.
lúža
, s. r.
лужа
, s. č.
lúžě
, a. luž.
łuža
, ž. luž.
luža
‘bala, pelkė’. Artimiausios paralelės baltų kalbose: lie.
liū̃gas
(< *
liaugas
), la.
luga
,
ļuga
‘pelkė, bala’ ir jų vediniai. Tai vienintelis balos pavadinimas, turintis atitikmenų kitose kalbose: plg. albanų
lëgatë
(*
lou̯gata
) ‘bala, pelkė’. Sinonimiškas prasl.
bolto
(s. sl.
блато
, bulg.
блато
, maked.
блато
, s.-kr.
бла̏то
, slov.
bláto
, r.
болото
, č.
bláto
, slovk.
blato
, le.
błoto
, a. luž.
błoto
) ‘pelkė, purvas’ paprastai siejamas su lie.
báltas
, nors baltų kalbų ribose ši leksema niekur nereiškia ‘pelkės’. Tuo tarpu reikšmę ‘pelkė’ turi gausios formos įvairių senųjų ir naujųjų Balkanų ir Viduržemio jūros kalbų (albanų
baltë
, rumunų
baltă
, š. it.
palta
ir kt.). Kai prasl.
bolto
lyginamas su lie.
báltas
, paprastai nurodomas reikšmių perėjimas ‘baltas’ > ‘pelkė’, le.
biel
, br.
бель
. Beje,
bělь
turi ‘pelkės’ reikšmę tik teritorijoje su baltu substratu, dėl to galima numanyti rytų baltų kalkę lie.
bálas
‘baltas’ –
balà
‘pelkė’ [89]. Visa tai leidžia numanyti prasl.
bolto
esant itališkos kilmės [30].
Šaltinis:
Мартынов 1978
, 29–30
Antraštė:
liū̃gas
Reikšmė:
klanas, valka; purvynas, mulvė; liūnas, klampynė
Straipsnelis:
žr.
luknė
Šaltinis:
Urbutis 1972e
, 208–209
© 2007–2012
Vilniaus universiteto
Filologijos fakultetas