Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: liūnas.

Antraštė:

liū̃nas

Straipsnelis:

[Priminsiu tie le. kalbos baltizmai (žr.: Лаучюте Ю, Словарь балт. в сл. яз., Л., 1982), kurie fiksuojami jau s. le. kalboje:] lun (p. 32) ‘permirkusi, šlapia žemė, pieva’: 1618 – lie. liū̃nas.

Šaltinis:

Safarewicz 1983, 350

Antraštė:

liūnas

Reikšmė:

moorige, sich bewegende Stelle

Straipsnelis:

Tam tikri vietovardžiai (pvz., la. Lêvenis, lie. Lėvuõ ir kt.) sietini su apeliatyvais la. levens resp. lèvenis = lie. liūnas ‘moorige, sich bewegende Stelle’; dial. ļevens, levers ‘schlammiger Ufersaum eines morastigen Sees’ (Būga RR II 298); pa-levene ‘einschießende Stelle im Sumpf; überhangender Uferrand’. E. Fraenkelis sieja su žodžiais lie. liáuti, pa-liáuti ‘ab-brechen, aufhören’ ir láužti ‘brechen’ (LEW 362 f.). Būga kildina iš ide. *lev-, *lēv- ‘brechen’. Dėl semantikos galima palyginti sl. lom ‘Bruch, Sumpf’ ir v. ž. brook ‘Bruch, Sumpf’.

Šaltinis:

Schall 1966, 23

Antraštė:

liū́nas

Reikšmė:

linkstanti, linguojanti paviršiaus pluta prie pelkėjančių vandenų; klampynė, marmalynė

Straipsnelis:

žr. luknė

Šaltinis:

Urbutis 1972e, 208–209