Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: lytìs.

Antraštė:

lyti̇̀s

Reikšmė:

forma, figūra, rūšis, išorė

Straipsnelis:

[Visos šios pastabos turi korektyvų ir papildymų pobūdį žinomam Frenkelio ‘Lietuvių kalbos etimologiniam žodynui’.] Straipsnyje laitótis ‘es gut haben, es sich wohl sein lassen’ Frenkelio pateikta lie. lyti̇̀s ir lyginama su la. li̇̀eta ‘daiktas, dalykas, vertė’, li̇̀etât ‘vartoti, naudoti’, līte ‘luistas, ledo lytis’ ir toliau lyginama su s. i. lī́yate ‘prisiglaudžia’, gr. λεῖος ‘glotnus, lygus’ darybiniu-fonetiniu, o taip pat semantiniu požiūriu artimas germanų kalbos ‘nario, galūnės pavadinimui: vok. Glied, v. v. a., v. v. ž. gelit, olandų gelid, s. v. a. gilid, lid, s. saksų, s. frizų, s. ang. lith, olandų lid, s. ang. liþ, s. isl. lidr, go. liþus. Germ. *lī̆þ, su dantine priesaga padarytas iš germ. *lī̆-, atitinka lie. lyti̇̀s ‘forma, figūra, lytis’, kaip ang. limb, s. ang. lim ‘narys, sąnarys’; iš tos pačios šaknies, su priesaga -m- padarytas lie. liemuõ (Fraenkel 334; Kluge-Götze¹⁵ 271).

Šaltinis:

Trubačev 1965, 331

Antraštė:

lytìs

Reikšmė:

didelis atitrūkęs ledo gabalas, ledinė; išvaizda, pavidalas, sudėjimas; gimtis (sexus); tipas, pasireiškimo būdas, rūšis; (gram.) žodžio forma; giminė (genus)

Straipsnelis:

Lie. lytìs ‘ledinė’ žinoma iš kai kurių tarmių, Prūsų Lietuvos žodynų. Plg. la. (ret.) līts (-s) ‘t. p.’ (jei tai ne lituanizmas). Tarmėse ir senuosiuose raštuose užfiksuota ir reikšmė ‘išvaizda, pavidalas, sudėjimas’, kuria paremtos ir kitos reikšmės. Iš paplitimo atskirose šnektose matyti, kad tai nykstantis žodis, paprastai vartojamas kalbant apie žmogaus ar gyvulio nuaugimą, figūrą ar daikto formą. Tai yra priesagos -tis vedinys šalia lie. líeti, -ja, (lẽja), -jo ‘pilti, laistyti; (refl.) gausiai tekėti, plaukti’, liẽti ‘(sutirpdžius, išlydžius) daryti ką (metalinius daiktus, žvakes, plytas, sūrius…) iš skystos ar valkios masės, formuoti’, la. liêt ‘líeti, liẽti’ (toliau palyginti su s. sl. liti ‘t. p.’ ir kt.). Nykstamojo laipsnio šaknis tokiems vediniams labai būdinga, plg. kìltìs (: kìlti, kélti) ir kt. Laikytinas lyti ‘tirpti’ vediniu, kurio etimologinė reikšmė būtų veiksmo rezultatas – ‘kas aptirpę (aptirpęs ledo luitas, dėl tirpimo susidaręs, atitrūkęs ledo gabalas)’. Dar žr. lyti. Lytìs ‘ledinė’ galėtų būti paremtas ir veiksmažodžių lyti bei lieti(s) reikšme ‘tekėti, bėgti’ (vadinasi, lytìs ‘srovėje plaukiantis, vandens plukdomas, liejamas ledo luitas’). Darybiniai lytìs homonimai su reikšme ‘ledinė’ nesusiję – jų bendroji (ir senoji) reikšmė ‘forma, pavidalas’. Pagal darybinę reikšmę lytìs ‘forma’ veikiausiai skirtinas prie priesagos -tis veiksmo rezultato pavadinimų (‘liejinys, liejimu gauta forma, figūra’). Galbūt buvusi ir priemonės reikšmė ‘liejamoji forma, lietuvai’.

Šaltinis:

Urbutis 1966a, 91–93

Antraštė:

lytìs

Reikšmė:

forma, pavidalas, išvaizda

Straipsnelis:

[Recenzuojami keli jubiliejinio leidinio, skirto lenkų kalbininkui J. Kurilovičiui, straipsniai. Аptariamas O. N. Trubačiovo straipsnis (О. Н. Трубачёв, Заметки по лутовской зтимологии), kuriuo autoriaus papildo, pakoreguoja E. Frenkelio žodyno duomenis, liečiančius daugiausia slavizmus]. Autorius pastebi lie. lytìs darybos, formos ir semantikos artumą su germanų kalbų sąnario, galūnės pavadinimais, plg. vok. G-lied, s. v. a. lid, s. isl. liðr ir kt. Tačiau tai veikiausiai atsitiktinis formos panašumas. Tų germanų žodžių reikšmės susijusios su lenktumo bei lankstumo sąvoka (pvz. s. isl. liðr reiškia ne tik ‘galūnę, sąnarį’, bet ir ‘linkį, įlanką’, todėl jie laikomi šaknies *lei- ‘lenkti’ žodžiais).

Šaltinis:

Urbutis 1966c , 103